Mazovija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
1 605 pridėti baitai ,  prieš 9 metus
nėra keitimo aprašymo
S (r2.7.1) (robotas Pridedama: eo:Mazovio)
| Tipas = Lenkijos istorinis regionas
| Pavadinimas = Mazowsze
| Foto = Płock Wzgórze Tumskie.jpg
| Šalis = [[Mazovijos vaivadija]]
| Vėliava = Flaga Mazovii.png
| Prijungta prie =
| Žemėlapis = Mazowieckie (EE,E NN,N).png
| Pastaba = MazovijosMazovija regionodalinai centrinėsutampa su Mazovijos dalisvaivadija
}}
'''Mazovija''' ({{Pl|Mazowsze}}, {{la|Mazovia}}) – geografinė ir istorinė sritis rytų [[Lenkija|Lenkijoje]], kurios istorinė [[sostinė]] ir seniausias miestas yra [[Plockas]]. Lenkijos sostinė [[Varšuva]] irgi yra Mazovijos regione. Šiuo metu regione yra įkurta [[Mazovijos vaivadija]].
 
Šiuo metu didžiąją regiono dalį užima [[Mazovijos vaivadija]], tačiau regionas apima ir teritorijas gretimose vaivadijose, pvz. [[Palenkės vaivadija|Palenkės]] vakarinę dalį.
 
== Geografija ==
Mazovija yra Lenkijos rytinėje dalyje. Ji apima drėgnas žemumas, sutampančias su [[Vysla|Vyslos]] vidurupio baseinu. Per Mazoviją teka [[Narevas]], [[Bugas]], [[Vikra]], [[Bzura]], kurios visos įteka į Vyslą. Iš trijų pusių Mazoviją uždaro aukštumos. Šiaurėje yra istorinė [[Prūsija]], šiaurės rytuose ji pereina į [[Palenkė (regionas)|Palenkės]] regiono aukštumas, pietryčiuose ribojasi su [[Galicija]], o pietuose - su [[Mažoji Lenkija|Mažąja Lenkija]]. Vakaruose Mazovija susisiekia su kitu žemumų kraštu - [[Kujavija]].
Mazovija yra Lenkijos rytinėje dalyje. Šiaurėje ji ribojasi su [[Prūsija]], pietuose su [[Mažoji Lenkija|Mažąja Lenkija]], vakaruose – su [[Kujavija]], rytuose – su [[Palenkė (regionas)|Palenke]].
 
== Istorija ==
Mirus karaliui [[Boleslavas III|Boleslavui III]], Lenkija testamentu buvo padalinta į kunigaikštystes. Mazovija tapo viena tokių kunigaikštysčių ([[Mazovijos kunigaikštystė]], ''księstwo Mazowieckie''), kurią iki 1526 m. valdė Piastų dinastijos atšaka. Kunigaikštystė intensyviai kovojo su [[prūsai]]s, valdė [[Kujavija|Kujaviją]] vakaruose. 1230 m. Kunigaikštis [[Konradas I Mazovietis|Konradas I]] pakvietė [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordiną]], kad šis padėtų kovoti su pagonimis [[prūsai]]s ir įkurdino jį [[Kulmo žemė]]je.
 
1295 m. Lenkijoje buvo karūnuotas Pršemyslas II ir atkurta [[Lenkijos karalystė]], bet Mazovijos kunigaikštystė, įsiterpusi tarp Lenkijos ir Lietuvos, liko nepriklausoma. Ji buvo suskirstyta į 15 teritorinių vienetų - žemių. 1313 m. kunigaikštystė padalinta į tris dalis, taip suformuojant Plocko, Ravos ir Čersko kunigaikštystes. Čersko kunigaikštis Ziemovitas III (1341–1381) XIV a. viduryje vėl iš naujo suvienijo Mazoviją, o 1351 m. Mazovijos kunigaikščiai vėl tapo Lenkijos karalių [[vasalas|vasalais]], bet išlaikė savo dinastiją.
=== Lenkijos dalis ===
 
{{main|Plocko vaivadija|Ravos vaivadija|Mazovijos vaivadija (ATR)}}
Plocko [[vyskupija]] visada buvo Gniezno (Lenkijos) arkivyskupijos dalis. Po 1385 m. [[Krėvos unija|Krėvos unijos]] Mazovija atsidūrė tarp susivienijusių Lenkijos karalystės ir [[LDK|Lietuvos didžiosios kunigaikštystės]]. 1495 m. dalyjevakarinėje Mazovijos dalyje buvo įkurtos dvi vaivadijos – [[Plocko vaivadija|Plocko]] (3 žemės) ir [[Ravos vaivadija|Ravos]] (2 žemės). Rytinėje Mazovijos dalyje kunigaikščiai išlaikė valdžią iki 1526 m., kol jų teritorijoje suformuota [[Mazovijos vaivadija (ATR)|Mazovijos vaivadija]] (10 žemių). Šis Mazovijos padalinimas į tris administracinius vienetus buvo išlaikytas per visą [[Abiejų Tautų Respublika|ATR]] laikotarpį.
 
=== Po XVI a. ===
Mazoviją galutinai inkorporavus į Abiejų Tautų respubliką, Mazovija tapo svarbiausiu regionu, 1596 m. į čia, t. y. į Varšuvą, perkelta valstybės sostinė. Tačiau regioną siaubė įvairūs karai.
 
Mazoviją galutinai inkorporavus į Abiejų Tautų respubliką, Mazovija tapo svarbiausiu valstybės regionu, 1596 m. į čia, t. y. į Varšuvą, perkelta valstybės sostinė. Tačiau regioną siaubė įvairūs karai.
Po Abiejų tautų respublikos padalinimų, 1795 m. Mazovija liko padalinta tarp [[Prūsijos karalystė]]s (įjungta į [[Pietinė Prūsija|Pietinę Prūsiją]]) ir Habsburgų Austrijos, tačiau nuo 1815 m. ji visa atiteko [[Lenkijos Kongreso karalystė|Lenkijos Kongreso karalystei]], priklausomai nuo Rusijos imperijos. Regione suformuotos [[Plocko vaivadija|Plocko]] (šiaurėje) ir [[Varšuvos vaivadija|Varšuvos]] (pietuose) vaivadijos. Vėliau jos pervardintos gubernijomis.
=== Po XVIXVIII a. ===
[[vaizdas:Polska 1907 adm.png|thumb|left|1867-1915 m. Mazovija buvo padalinta tarp Plocko, Varšuvos ir Lomžos vaivadijų]]
Po Abiejų tautų respublikos padalinimų, 1795 m. Mazovija liko padalinta tarp [[Prūsijos karalystė]]s (įjungta į [[PietinėNaujoji Rytų Prūsija|PietinęNaująją Rytų Prūsiją]]) ir [[Habsburgų monarchija|Habsburgų Austrijos,]] tačiau(administruota kaip [[Vakarų Galizija|Vakarų Galicijos]] dalis). Tačiau nuo [[1815]] m. ji visa atiteko [[Lenkijos Kongreso karalystė|Lenkijos Kongreso karalystei]], priklausomai nuo Rusijos imperijos. RegioneTuo metu Mazovijoje suformuotos 3 atskiros vaivadijos: [[Plocko vaivadija|Plocko]] (šiaurėje)šiaurės irvakaruose), [[Varšuvos vaivadija|Varšuvos]] (pietuose) vaivadijosir [[Augustavo vaivadija|Augustavo]] (šiaurės rytuose). Pastaroji taip pat valdė ir Lietuvos [[Užnemunė|Užnemunę]]. Vėliau jos pervardintos gubernijomis, o iš [[Augustavo gubernija|Augustavo gubernijos]] 1867 m. suformuota atskira [[Lomžos gubernija]].
 
1915–1918 m., t.y. Kaizerinės Vokietijos viešpatavimo metu, Mazovija sudarė pagrindinę [[Varšuvos generalgubernija|Varšuvos generalgubernijos]] dalį. Po Pirmojo pasaulinio karo atkūrus [[Antroji Lenkijos Respublika|Lenkijos nepriklausomybę]], Mazovija vėl atiteko jai, ir buvo administruojama kaip [[Varšuvos vaivadija (1919–1939)|Varšuvos vaivadija]]. 1939-45 m. regioną valdė [[Nacistinė Vokietija]].
 
Dar kartą atsikūrus Lenkijai, [[Varšuvos vaivadija]] buvo atkurta, bet po 1975 m., vykdant administracinę reformą nuo jos atskirtos smulkesnės vaivadijos. 1999 m. jas sujungus, regione suformuota dabartinė Mazovijos vaivadija.
{{Vakarų slavų istoriniai regionai}}
[[Kategorija:Mazovija| ]]
33 881

pakeitimas

Naršymo meniu