Aukštutiniai Pirėnai: Skirtumas tarp puslapio versijų
S r2.7.2+) (robotas Pridedama: bg:От Пирене |
S Automatinis klaidų taisymas |
||
Eilutė 11: | Eilutė 11: | ||
== Geografija == |
== Geografija == |
||
[[Vaizdas:Argelès-gazost hautacam.jpg|thumb|Arželio Gazosto panorama]] |
[[Vaizdas:Argelès-gazost hautacam.jpg|thumb|Arželio Gazosto panorama]] |
||
Aukštutinių Pirėnų departamentas |
Aukštutinių Pirėnų departamentas ribojasi su [[Atlanto Pirėnai|Atlanto Pirėnų]], [[Žeras(departamentas)|Žero]], [[Aukštutinė Garona|Aukštutinės Garonos]], departamentais bei [[Ispanija|Ispanijos]] [[Hueska|Hueskos]] ([[Aragonas]]) provincija. |
||
Pietuose reljefą formuoja Pirėnų kalnai, kurių net 35 viršukalnės aukštesnės, kaip 3000 m (aukščiausia viršūnė – Pic du Vignemale – 3298 m). Su Ispanija jungia tunelis Aragnouet-Bielsa. |
Pietuose reljefą formuoja Pirėnų kalnai, kurių net 35 viršukalnės aukštesnės, kaip 3000 m (aukščiausia viršūnė – Pic du Vignemale – 3298 m). Su Ispanija jungia tunelis Aragnouet-Bielsa. |
19:59, 25 liepos 2012 versija
Aukštutiniai Pirėnai (65) (pranc. Les Hautes-Pyrénées, langedokiškai los Nauts Pirenèus, gaskoniškai los Hauts Pirenèus) – Prancūzijos departamentas šalies pietuose, Vidurio Pirėnų regione, pavadintas pagal to paties pavadinimo kalnus. Administracinis centras – Tarbas (Tarbes). Generalinės tarybos pirmininkas Fransua Fortasenas (François Fortassin).
Departamente 3 apskritys, 34 kantonai, 33 municipaliniai susivienijimai ir 474 komunos. Plotas – 4 464 km². 1999 m. – 222 369 gyventojai, 50 gyv./km².
Istorija
Įsteigtas pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais, padalijus Gaskonės provinciją.
Geografija
Aukštutinių Pirėnų departamentas ribojasi su Atlanto Pirėnų, Žero, Aukštutinės Garonos, departamentais bei Ispanijos Hueskos (Aragonas) provincija.
Pietuose reljefą formuoja Pirėnų kalnai, kurių net 35 viršukalnės aukštesnės, kaip 3000 m (aukščiausia viršūnė – Pic du Vignemale – 3298 m). Su Ispanija jungia tunelis Aragnouet-Bielsa.
Visos upės – Garonos ir Aduro intakai: Žeras, Baisas, Savas, Žimonas, Midu, Duzas.
Pagrindiniai miestai
- Lurdas (Lourdes) – 15 203 gyventojai (1999 m.)
- Tarbas (Tarbes) – 46 275 gyventojai
- Arželis (Argelès-Gazost) – 3 241 gyventojai
- Banjeras (Bagnères – de-Bigorre) – 8 048 gyventojai
Klimatas
Klimatas kontrastingas ir nepastovus. Jį formuoja Pirėnų kalnai, jaučiama ir Atlanto įtaka. Vasaros karštos, ruduo – saulėtas. Vidutinė metinė temperatūra 12°C, žiemą – 6 °C, vasarą – 19 °C, tačiau žiemą būna ir 29 °C šalčiai.
Ekonomika
Pagrindinė ekonomikos šaka – žemės ūkis. Auginami kukurūzai, svogūnai, pupelės.
Pramonė orientuojasi į aviacijos ir geležinkelių techniką, elektroniką, tekstilę.
Turizmas
Daugiausiai turistų apsilanko Lurde religiniais tikslais. Tačiau Tarbe kasmet rugpjūčio mėnesį vyksta tango festivalis, o liepos menėsį – žirgų lenktynės. Nemažai turistų sutraukia ir laipiojimas uolomis bei alpinizmas, taip par Pirėnų nacionalinis parkas.
Politika
Departamentą Prancūzijos senate atstovauja Žozetė Diurjo ir Fransua Fortasenas, Atstovų rūmuose – 3 deputatai. Generalinę tarybą sudaro 34 nariai, kurių po pusę renkami kas trejus metus šešerių metų kadencijai.
Apskritys
Apskritis | Gyventojų | Plotas km² | Kantonų | Savivaldybių |
Arželis | 38 633 | 1300 | 6 | 89 |
Banjeras | 44 896 | 1676 | 9 | 160 |
Tarbas | 138 839 | 1488 | 19 | 225 |
Nuorodos
- Prancūzijos regionai ir departamentai
- Prefektūra
- Generalinė taryba
- Fotogalerija
- Fotografijos nuo 1950 m.
|