Pakeitimai

Jump to navigation Jump to search
2 921 pridėtas baitas ,  prieš 7 metus
nėra keitimo aprašymo
{{Istorinis administracinis vienetas
| pavadinimas = {{PAGENAME}}
| origpavadin = {{pl|Województwo mereckie}}<br>{{be|Мерацкае ваяводзтва}}
| herbas =
| vėliava =
| valstRegionoVardas = Provincija| valstRegionas = LDK
| admCentras = [[Merkinė]]
| admVienetoVardas = PavietaiŽemės| admVienetoKiekis = 3
| kalbos =
| įkūrimoMet = 1793
| p1 = Trakų vaivadija
| vėliava_p1 = POL województwo trockie IRP COA.svg
| p2 = Vilniaus vaivadija
| s1 = Naujoji Rytų Prūsija
| vėliava_p2 = POL województwo mińskie IRP COA.svg
| s1 = Balstogės departamentas
| vėliava_s1 = Flag of Prussia (1701).gif
| s2 = Vilniaus gubernija
| vėliava_s2 = Romanov Flag of Russia.svg
| s3 = Slanimo gubernija
| vadovotitulas =Vaivada |vadovas = Antonijus Suchodolskis
| vėliava_s3 = Romanov Flag.svg
| vadovotitulas =Vaivada |vadovas = Antonijus Suchodolskis
| vadovotitulas2 = |vadovas2 =
| gyventojumetai = |gyventoju =
| vikiteka =
}}
'''Merkinės vaivadija''' ({{pl|Województwo mereckie}}, {{be|Мерацкае ваяводзтва}}) - buvo trumpalaikis [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]], [[LDK]] administracinis teritorinis vienetas, egzistavęs nuo [[1793]] m. iki [[1794]] m. pradžios dabartinėje pietų [[Lietuva|Lietuvoje]] ir nedideliame plote šiaurės rytų [[Lenkija|Lenkijoje]]. Centras – [[Merkinė]]. JiVieninteliu suformuotavaivada 1793buvo m[[Pranciškus Ksaveras Sapiega]], prieš tai ėjęs [[Smolensko vaivada|Smolensko vaivados]] pareigas. reformųVaivadija metušiaurėje atskyrusribojosi dalįsu žemių[[Žemaitijos vaivadija]], šiaurės rytuose su [[Trakų irvaivadija (1973)|Trakų vaivadija]], rytuose su [[Vilniaus vaivadijųvaivadija (1973)|Vilniaus vaivadija]] ir vakaruose su [[Prūsijos karalystė|Prūsijos karalyste]].
 
==Istorija==
Vaivadijai priklausė trys apskritys (pavietai): [[Merkinės apskritis]], [[Prienų apskritis]] ir [[Eišiškių apskritis]].
 
Vaivadija buvo įkurta [[1793]] m. [[lapkričio 23]] d. [[Gardino seimas|Gardino seimo]] nutarimu iš [[Trakų vaivadija|Trakų vaivadijos]] pietinių žemių ir nedidelės dalies [[Vilniaus vaivadija|Vilniaus vaivadijos]] vakarinių žemių. [[Lenkijos Karalystės Seimas|Lenkijos Karalystės Seime]] vaivadija turėjo savo atstovus: [[Vaivada|vaivadą]] ir [[Kaštelionas|kaštelioną]] bei šešis atstovus renkamus ketveriems metams (po du iš visų trijų apskričių). Po [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|III Abiejų Tautų Respublikos padalijimo]] į vakarus nuo Nemuno buvusios teritorijos atiteko [[Prūsijos karalystė|Prūsijos karalystės]], [[Naujoji Rytų Prūsija|Naujosios Rytų Prūsijos]] [[Balstogės departamentas|Balstogės departamentui]], o rytinės žemės [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] [[Slanimo gubernija]]i ir [[Vilniaus gubernija]]i.
 
==Suskirstymas==
 
VaivadijaiVaivadiją priklausėsudarė trys apskritys (pavietai)žemės: [[Merkinės apskritis]], [[Prienų apskritis]] ir [[Eišiškių apskritis]]. Žemės dar buvo skirstomos į parapijas:
 
* [[Merkinės apskritis|Merkinės]] žemės parapijos: [[Alytus|Alytaus]], [[Daugai|Daugų]], [[Lazdijai|Lazdijų]], [[Leipalingis|Leipalingio]], [[Liškiava|Liškiavos]], [[Liubavas|Liubavo]], [[Merkinė]]s, [[Meteliai|Metelių]], [[Miroslavas|Miroslavo]], [[Nemunaitis|Nemunaičio]], [[Punskas|Punsko]], [[Rudamina (Lazdijai)|Rudaminos]], [[Seirijai|Seirijų]], ''Sieneno'', [[Šventežeris|Šventežerio]], [[Veisiejai|Veisiejų]], [[Vižainis|Vižainio]];
* [[Prienų apskritis|Prienų]] žemės parapijos: [[Alvitas|Alvito]], [[Balbieriškis|Balbieriškio]], [[Bartninkai|Bartninkų]], [[Gražiškiai|Gražiškių]], [[Kalvarija|Kalvarijos]], [[Pajevonys|Pajevonių]], [[Prienai|Prienų]], [[Punia|Punios]], [[Ūdrija|Ūdrijos]], [[Vilkaviškis|Vilkaviškio]], [[Vištytis (miestelis)|Vištyčio]] ir [[Kudirkos Naumiestis|Vladislavovo]];
* [[Eišiškių apskritis|Eišiškių]] žemės parapijos: [[Asava|Asavos]], [[Benekainys|Benekainių]], [[Eišiškės|Eišiškių]], [[Nočia|Nočios]], [[Rodūnia|Rodūnios]], [[Užubalis (Baltarusija)|Užubalio]] ir [[Varanavas|Varanavo]].
 
==Literatūra==
 
* Volumina Legum, T.X. Konstytucje Sejmu Grodzieńskiego z 1793 r / Wydał Z. Kaczmarczyk przy współudziale J. Matuszewskiego, M. Sczanieckiego i J. Wąsickiego. — Poznań, 1952.
* Wolff J. Senatorowie i dygnitarze Wielkiego Księstwa Litewskiego: 1385—1795. — Kraków, 1885.
 
Po paskutiniojo ATR padalinimo į vakarus nuo Nemuno buvusios teritorijos atiteko [[Prūsijos karalystė|Prūsijos karalystei]], o į rytus buvusios - [[Rusijos imperija]]i.
{{ATRvaivadijos}}
{{LDK apskritys}}
{{Abiejų Tautų Respublikos administracinis suskirstymas 1793 m.}}
 
[[Kategorija:LDK vaivadijos]]
[[Kategorija:Gardino srities istorija]]
[[Kategorija:1793 m. vaivadijos]]
 
[[be-x-old:Мерацкае ваяводзтва]]
31 927

pakeitimai

Naršymo meniu