Kauno pilis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 54°53′56″ š. pl. 23°53′6″ r. ilg. / 54.89889°š. pl. 23.88500°r. ilg. / 54.89889; 23.88500
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Savėjas (aptarimas | indėlis)
89 keitimai
Nėra keitimo santraukos
Savėjas (aptarimas | indėlis)
89 keitimai
Pirmoji mūrinė Kauno pilis
Eilutė 13: Eilutė 13:
}}
}}


'''Kauno pilis''' – seniausia mūrinė [[pilis]] [[Lietuva|Lietuvoje]]. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta [[1361]] m., pastatyta [[XIV a.]] viduryje.
'''Kauno pilis''' – seniausia mūrinė [[pilis]] [[Lietuva|Lietuvoje]]. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta [[1361]] m.


== Istorija ==
== Priešistorė ==
Vietoje, kurioje stovi pilis, jau IV-V amžiais būta medžio ir molio gynybiniais įrenginiais apjuostos gyvenvietės.
⚫
Pastatyta [[XIII a.]] II pusėje [[Nemunas|Nemuno]] ir [[Neris|Neries]] santakoje. Buvo aptvarinio tipo, netaisyklingo keturkampio formos, užėmė apie 0,5 ha ploto. Pilies sienas sudarė dvi akmeninės kiautinės konstrukcijos sienos. Vidinė – kalvoje, išorinė – apsauginiame griovyje – [[Fosa (statinys)|fosoje]]. Dėl svarbios strateginės padėties pilį daug kartų puldinėjo [[kryžiuočiai]]. [[1362]] m., po trijų savaičių apsiausties (gynybai vadovavo [[Kęstutis|Kęstučio]] sūnus [[Vaidotas]]), kryžiuočiai pilį sugriovė. Iki [[1368]] m. buvo sumūryta antroji pilis, ant buvusios vidinių sienų pamatų. Jos kiemą juosė 3,5 m storio ir 9,5–12 m aukščio sienos. Visuose keturiuose pilies kampuose stovėjo keturi flanginiai [[bokštas (statinys)|bokštai]], du apvalūs, du - keturkampio pagrindo. Viduje išilgai sienų buvo įrengta medinė galerija šauliams pritaikyta šaudyti [[Parakas|parako]] ginklais. Pilį juosė apsauginis griovys.Kauno pilis ne kartą ėjo iš rankų į rankas. Tik [[1404]] m. galutinai atiteko lietuviams. [[1409]] m. buvo atsparos punktas rengiant [[Žemaičiai|žemaičių]] sukilimą ir [[Karas|karą]] prieš kryžiuočius.
Kryžiuočių ordino agresiją Viduramžių Lietuva pasitiko su medinėmis pilimis. <ref>http://viduramziu.istorija.net/pilys/</ref> Matomai tokios būta ir Kauno piliavietėje.


==Pirmoji mūrinė Kauno pilis ==
⚫
Po [[1410]] m. [[Žalgirio mūšis|Žalgirio mūšio]] pilis prarado savo strateginę reikšmę. Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Vytautas_Didysis|Vytauto]] valdymo metais prasidėjo ramesnis jos gyvenimas, valdovas dažnai apsistodavo pilyje ir priimdavo svečius. Po Vytauto Didžiojo mirties ji tapo [[Kaunas|Kauno]] [[Miesto seniūnas|seniūno]] rezidencija, pilyje buvo įsikūrusios įvairios administracinės įstaigos, veikė kalėjimas.
Mūrinės pilys Lietuvoje pasirodė XIV a. Jas statė vokiečių meistrai. XIV amžiuje pastatyta pirmoji mūrinė Kauno pilis - seniausia mūrinė pilis Lietuvoje. Jai buvo lemta tapti vienu svarbiausių atsparos taškų lietuvių kovose prieš kryžiuočius.
Kauno pilyje buvusiame kalėjime ilgai kalintas vienas iš [[Aukso_orda|Aukso ordos]] chano Achmato sūnų, Šig-Achmatas. Kunigaikštis [[Mykolas Glinskis]] 1508 m. sukėlęs maištą, be kitų karinių veiksmų yra nesėkmingai mėginęs paimti Kauno pilį ir išvaduoti ten laikomą Achmatą.<ref>J.Kiaupienė, R.Petrauskas. Lietuvos istorija, IV tomas . Baltos lankos, Vilnius, 2009. 551 p.</ref>
Pastatyta [[XIII a.]] II pusėje [[Nemunas|Nemuno]] ir [[Neris|Neries]] santakoje. Buvo aptvarinio tipo, be bokštų, netaisyklingo keturkampio formos, užėmė apie 0,5 ha ploto. Pilies sienas sudarė dvi akmeninės kiautinės konstrukcijos mūro sienos. Vidinė – kalvoje, išorinė – apsauginiame griovyje – [[Fosa (statinys)|fosoje]]. Dėl svarbios strateginės padėties pilį daug kartų puldinėjo .


Pirmoji mūrinė Kauno pilis pirmą kartą paminėta kryžiuočių ordino magistro [[Vinrichas_Kniprodė|Vinricho fon Kniprodės]] 1361m. laiške, kuriame įsakoma atsiųsti informaciją apie pilies sienų storį, ryšium su planuojamu puolimu. Viduramžių kronikininkas [[Vygandas Marburgetis]] „Naujojoje Prūsijos kronikoje" mini kryžiuočių Įsrūties pilies viršininką, kuris buvo ordino maršalo pasiųstas į Kauną, bet su savo kariais nepajėgė persikelti per Nemuną. Visgi kryžiuočiai buvo ryžtingai nusprendę pulti ir dar tais pačiais metais vėl pasiųsti šnipai grįžo su reikiama informacija.
⚫
[[1549]] m. [[vasario 13]] d. Ldk [[Žygimantas Augustas]] Kauno pilį su visu miestu ir apylinkėmis užrašė [[Barbora Radvilaitė|Barborai Radvilaitei]]. <ref>Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 123 p.</ref> XVI a. pilis buvo labai gražiai sutvarkyta.
1362 m. pavasarį pilį apgulė, didelė ir gerai pasirengusi [[kryžiuočiai|kryžiuočių]] kariuomenė, kurioje buvo talkininkų iš Anglijos, Italijos, įvairių Vokietijos žemių. Priešai atsigabeno sudėtingų apgulos mašinų, išsikasė griovį nuo Nemuno iki Neries, supylė pylimą ir surentė aštriakuolių tvorą, kur nuolat budėjo sargyba. Taip Kauno pilis buvo visiškai blokuota. Prasidėjo ilgas ir planingas pilies puolimas. Buvo statomi šturmo bokštai, naudojamos apgulos mašinos, sienodaužiai. Kryžiuočiai užpylinėjo pilies gynybinius griovius, veržėsi kuo arčiau pilies sienų.
[[Kęstutis|Kęstučio]] sūnaus [[Vaidotas|Vaidoto]] vadovaujama lietuvių įgula atkakliai gynėsi. Net kryžiuočių kronikininkas Vygandas Marburgetis nepagailėjo pagarbių žodžių nekenčiamiems „stabmeldžiams" - lietuviams: „Nuo tol stabmeldžiai, puolami dieną ir naktį, negalėjo nė atsikvėpti, bet jie, krikščionių nelaimei, karžygiškai gynėsi".
[[1362]] metų kovo mėnesį, po trijų savaičių apsiausties, kryžiuočiai pilį sugriovė. Pergalę pažymėjo velykinėmis šventomis mišiomis ant griuvėsių. Kryžiuočiams pasitraukus, buvusios pilies vietoje lietuviai įrengė laikinus įtvirtinimus iš žemės ir molio.

==Antroji mūrinė Kauno pilis ==
⚫
Iki [[1368]] m. buvo sumūryta antroji pilis, ant buvusios vidinių sienų pamatų. Jos kiemą juosė 3,5 m storio ir 9,5–12 m aukščio sienos. Visuose keturiuose pilies kampuose stovėjo keturi flanginiai [[bokštas (statinys)|bokštai]], du apvalūs, du - keturkampio pagrindo. Viduje išilgai sienų buvo įrengta medinė galerija šauliams pritaikyta šaudyti [[Parakas|parako]] ginklais. Pilį juosė apsauginis griovys.Kauno pilis ne kartą ėjo iš rankų į rankas. Tik [[1404]] m. galutinai atiteko lietuviams. [[1409]] m. buvo atsparos punktas rengiant [[Žemaičiai|žemaičių]] sukilimą ir [[Karas|karą]] prieš kryžiuočius.

== Po Žalgirio ==

⚫
Po [[1410]] m. [[Žalgirio mūšis|Žalgirio mūšio]] pilis prarado savo strateginę reikšmę, tapo reprezentacine. Lietuvos didysis kunigaikštis [[Vytautas_Didysis|Vytautas]] dažnai apsistodavo pilyje ir priimdavo svečius. Po Vytauto Didžiojo mirties ji tapo [[Kaunas|Kauno]] [[Miesto seniūnas|seniūno]] rezidencija, pilyje buvo įsikūrusios įvairios administracinės įstaigos.

Viena iš pilims būdingų paskirčių buvo kalinti nusikaltėlius. Kauno pilies bokšte įrengtame kalėjime gyvenimo sąlygos buvo sunkios. Yra išlikęs 1519 m. čia kalintų maskvėnų belaisvių sąrašas. <ref>http://kauno.diena.lt/naujienos/miestas/per-kauno-gimtadieni-galimybe-pabuti-belaisviu-427296#axzz21Et5mD2b</ref> Iš žymesnių kalinių paminėtinas vienas iš [[Aukso_orda|Aukso ordos]] chano Achmato sūnų, Šig-Achmatas. Jis, besislapstydamas nuo persekiojimų, buvo radęs prieglobstį Lietuvai priklausančiame Kijeve. Tačiau ten būdamas ėmė derėtis su Turkijos sultonu dėl pasidavimo. Todėl suimtas ir po pervežimo ilgai laikytas Kauno kalėjime. <ref>Lietuviškoji enciklopedija. II tomas.- Kaunas:1934.-p.176-187. </ref> Kunigaikštis [[Mykolas Glinskis]] 1508 m. sukėlęs maištą, be kitų karinių veiksmų yra nesėkmingai mėginęs paimti Kauno pilį ir išvaduoti ten laikomą Achmatą.<ref>J.Kiaupienė, R.Petrauskas. Lietuvos istorija, IV tomas . Baltos lankos, Vilnius, 2009. 551 p.</ref>

⚫
[[1549]] m. [[vasario 13]] d. Ldk [[Žygimantas Augustas]] Kauno pilį su visu miestu ir apylinkėmis užrašė [[Barbora Radvilaitė|Barborai Radvilaitei]]. <ref>Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 123 p.</ref> XVI a. pilis buvo gerai prižiūrima ir tvarkoma.


[[1601]]–[[1611]] m. dalį pilies paplovė Neris. Pilis smarkiai apgriauta per [[XVII a.]]–[[XVIII a.]] karus. <ref>{{VLE|IX}}</ref>
[[1601]]–[[1611]] m. dalį pilies paplovė Neris. Pilis smarkiai apgriauta per [[XVII a.]]–[[XVIII a.]] karus. <ref>{{VLE|IX}}</ref>

21:20, 21 liepos 2012 versija

54°53′56″ š. pl. 23°53′6″ r. ilg. / 54.89889°š. pl. 23.88500°r. ilg. / 54.89889; 23.88500

Kauno pilis
Kauno pilis, 2006 m.
Kauno pilis, 2006 m.
Vieta Kaunas
Įkurtas XIII a.
Pastatų būklė Išlikusi dalis restauruojama

Kauno pilis – seniausia mūrinė pilis Lietuvoje. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1361 m.

Priešistorė

Vietoje, kurioje stovi pilis, jau IV-V amžiais būta medžio ir molio gynybiniais įrenginiais apjuostos gyvenvietės. Kryžiuočių ordino agresiją Viduramžių Lietuva pasitiko su medinėmis pilimis. [1] Matomai tokios būta ir Kauno piliavietėje.

Pirmoji mūrinė Kauno pilis

Mūrinės pilys Lietuvoje pasirodė XIV a. Jas statė vokiečių meistrai. XIV amžiuje pastatyta pirmoji mūrinė Kauno pilis - seniausia mūrinė pilis Lietuvoje. Jai buvo lemta tapti vienu svarbiausių atsparos taškų lietuvių kovose prieš kryžiuočius. Pastatyta XIII a. II pusėje Nemuno ir Neries santakoje. Buvo aptvarinio tipo, be bokštų, netaisyklingo keturkampio formos, užėmė apie 0,5 ha ploto. Pilies sienas sudarė dvi akmeninės kiautinės konstrukcijos mūro sienos. Vidinė – kalvoje, išorinė – apsauginiame griovyje – fosoje. Dėl svarbios strateginės padėties pilį daug kartų puldinėjo .

Pirmoji mūrinė Kauno pilis pirmą kartą paminėta kryžiuočių ordino magistro Vinricho fon Kniprodės 1361m. laiške, kuriame įsakoma atsiųsti informaciją apie pilies sienų storį, ryšium su planuojamu puolimu. Viduramžių kronikininkas Vygandas Marburgetis „Naujojoje Prūsijos kronikoje" mini kryžiuočių Įsrūties pilies viršininką, kuris buvo ordino maršalo pasiųstas į Kauną, bet su savo kariais nepajėgė persikelti per Nemuną. Visgi kryžiuočiai buvo ryžtingai nusprendę pulti ir dar tais pačiais metais vėl pasiųsti šnipai grįžo su reikiama informacija. 1362 m. pavasarį pilį apgulė, didelė ir gerai pasirengusi kryžiuočių kariuomenė, kurioje buvo talkininkų iš Anglijos, Italijos, įvairių Vokietijos žemių. Priešai atsigabeno sudėtingų apgulos mašinų, išsikasė griovį nuo Nemuno iki Neries, supylė pylimą ir surentė aštriakuolių tvorą, kur nuolat budėjo sargyba. Taip Kauno pilis buvo visiškai blokuota. Prasidėjo ilgas ir planingas pilies puolimas. Buvo statomi šturmo bokštai, naudojamos apgulos mašinos, sienodaužiai. Kryžiuočiai užpylinėjo pilies gynybinius griovius, veržėsi kuo arčiau pilies sienų. Kęstučio sūnaus Vaidoto vadovaujama lietuvių įgula atkakliai gynėsi. Net kryžiuočių kronikininkas Vygandas Marburgetis nepagailėjo pagarbių žodžių nekenčiamiems „stabmeldžiams" - lietuviams: „Nuo tol stabmeldžiai, puolami dieną ir naktį, negalėjo nė atsikvėpti, bet jie, krikščionių nelaimei, karžygiškai gynėsi". 1362 metų kovo mėnesį, po trijų savaičių apsiausties, kryžiuočiai pilį sugriovė. Pergalę pažymėjo velykinėmis šventomis mišiomis ant griuvėsių. Kryžiuočiams pasitraukus, buvusios pilies vietoje lietuviai įrengė laikinus įtvirtinimus iš žemės ir molio.

Antroji mūrinė Kauno pilis

Iki 1368 m. buvo sumūryta antroji pilis, ant buvusios vidinių sienų pamatų. Jos kiemą juosė 3,5 m storio ir 9,5–12 m aukščio sienos. Visuose keturiuose pilies kampuose stovėjo keturi flanginiai bokštai, du apvalūs, du - keturkampio pagrindo. Viduje išilgai sienų buvo įrengta medinė galerija šauliams pritaikyta šaudyti parako ginklais. Pilį juosė apsauginis griovys.Kauno pilis ne kartą ėjo iš rankų į rankas. Tik 1404 m. galutinai atiteko lietuviams. 1409 m. buvo atsparos punktas rengiant žemaičių sukilimą ir karą prieš kryžiuočius.

Po Žalgirio

Po 1410 m. Žalgirio mūšio pilis prarado savo strateginę reikšmę, tapo reprezentacine. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas dažnai apsistodavo pilyje ir priimdavo svečius. Po Vytauto Didžiojo mirties ji tapo Kauno seniūno rezidencija, pilyje buvo įsikūrusios įvairios administracinės įstaigos.

Viena iš pilims būdingų paskirčių buvo kalinti nusikaltėlius. Kauno pilies bokšte įrengtame kalėjime gyvenimo sąlygos buvo sunkios. Yra išlikęs 1519 m. čia kalintų maskvėnų belaisvių sąrašas. [2] Iš žymesnių kalinių paminėtinas vienas iš Aukso ordos chano Achmato sūnų, Šig-Achmatas. Jis, besislapstydamas nuo persekiojimų, buvo radęs prieglobstį Lietuvai priklausančiame Kijeve. Tačiau ten būdamas ėmė derėtis su Turkijos sultonu dėl pasidavimo. Todėl suimtas ir po pervežimo ilgai laikytas Kauno kalėjime. [3] Kunigaikštis Mykolas Glinskis 1508 m. sukėlęs maištą, be kitų karinių veiksmų yra nesėkmingai mėginęs paimti Kauno pilį ir išvaduoti ten laikomą Achmatą.[4]

1549 m. vasario 13 d. Ldk Žygimantas Augustas Kauno pilį su visu miestu ir apylinkėmis užrašė Barborai Radvilaitei. [5] XVI a. pilis buvo gerai prižiūrima ir tvarkoma.

1601–1611 m. dalį pilies paplovė Neris. Pilis smarkiai apgriauta per XVII a.–XVIII a. karus. [6]


Ilgą laiką Kauno pilyje veikė Kauno regiono turizmo informacijos centras. Vakarinėje sklypo dalyje įrengtas Santakos parkas.2002 m. sausio 23 d. Kauno pilies liekanos įrašytos į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. [7] 2007 m. birželio 19 d. LR Vyriausybės nutarimu įrašytos į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą. [8]

Kauno pilies gynybinis griovys po 2011 m. rekonstrukcijos
Kauno pilies panorama, 2011 m

2008 m. gegužės 23 d. atidengta memorialinė lenta, skirta 1362 m. Kauno pilies gynėjams bei įgulos vado kunigaikščio Vaidoto biustas (skulpt. Algimantas Šlapikas). Tą pačią dieną į apyvartą išleista 50 Lt vertės sidabrinė moneta (iš serijos „Lietuvos istorijos ir architektūros paminklai“, dail. Giedrius Paulauskis). Monetos averse pavaizduotas stilizuotas viduramžių Vytis, reverse – Kauno pilis. [9] Šiuo metu pilis dalinai atstatyta, joje įsikūręs Kauno miesto muziejaus skyrius

Legendos

Apie Kauno pilį sukurta daug legendų. Poemoje „Konradas Valenrodas“ Kauno pilį mini poetas Adomas Mickevičius. Kiti pasakojimai taip pat pilni paslaptingumo. Pasakojama, kad pilies šeimininkė karalienė Bona Sforza pilyje laikiusi kariuomenę, kuri vėliau prasmegusi po žeme ir nuo tos dienos laukianti, kada Kauną ištiksianti kokia nors didelė bėda, kad galėtų pasirodyti ir jį apginti. Senovėje žmonės kalbėdavo, kad naktimis iš po žemių girdisi karių kalbos, ginklų žvanginimas bei žirgų žvengimas.

Šaltiniai

  1. ↑ http://viduramziu.istorija.net/pilys/
  2. ↑ http://kauno.diena.lt/naujienos/miestas/per-kauno-gimtadieni-galimybe-pabuti-belaisviu-427296#axzz21Et5mD2b
  3. ↑ Lietuviškoji enciklopedija. II tomas.- Kaunas:1934.-p.176-187.
  4. ↑ J.Kiaupienė, R.Petrauskas. Lietuvos istorija, IV tomas . Baltos lankos, Vilnius, 2009. 551 p.
  5. ↑ Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 123 p.
  6. ↑ Kauno pilis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
  7. ↑ http://195.182.68.156/DB/pilnas.jsp?mc=839
  8. ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=301395&p_query=&p_tr2=
  9. ↑ http://www.lb.lt/lt/banknotai/progines_kaunop.html

Literatūra

  • Karolis Mekas. Kauno pilis // Mokslas ir gyvenimas. 1960 m., Nr. 4
  • Karolis Mekas. Lietuvos pilys / Kauno pilis. - V.: Mintis, 1971. - 153-168 psl.
  • Karolis Mekas. Kauno pilies archeologiniai tyrinėjimai jos architektūros raidai nušviesti // Architektūros paminklai. V., 1993. - T.13
  • Kauno istorijos metraštis / Marius Sirutavičius. Kauno pilis XV-XVI amžių sandūroje. - K.: VDU, 2000. - T.2, 158-163 psl. - ISBN 9986-501-46-6
  • Kauno istorijos metraštis / Algirdas Žalnierius. Pirmoji Kauno pilis. - K.: VDU, 2002. - T.3, 7-36 psl. - ISBN 9955-530-01-4

Nuorodos

Vikiteka: Kauno pilis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Galerija

  • Kauno pilis XIX a.
    Kauno pilis XIX a.
  • Kauno pilis 1984 m.
    Kauno pilis 1984 m.
  • 50 litų sidabrinė moneta, 2008 m.
    50 litų sidabrinė moneta, 2008 m.
  • Kauno pilis po rekonstrukcijos 2011 m.
    Kauno pilis po rekonstrukcijos 2011 m.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Kauno_pilis&oldid=4000651"