Pažaislio vienuolynas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

19:50, 21 liepos 2012 versija

54°52′36″ š. pl. 24°01′20″ r. ilg. / 54.87667°š. pl. 24.02222°r. ilg. / 54.87667; 24.02222

Pažaislio vienuolynas – pastatų ansamblis Pažaislyje, Kauno marių šiaurės-vakariniame krante, T. Masiulio g. 31 (Kaunas). Kraštovaizdžio architektūros draustinis.

Pastatų kompleksas

Ansamblis laikomas vienu geriausių brandžiojo baroko pavyzdžių Šiaurės ir Rytų Europoje. Tai vienas iš dviejų Lietuvoje išlikusių vienuolynų ir bažnyčių ansamblių (kitas Tytuvėnuose). Pagrindiniai pastatai sugrupuoti simetriškai pagal išilginę kompozicinę vakarų-rytų krypties ašį, prie kurios išdėstyti pastatai (foresterija, oficinos, vienuolynas, eremo nameliai).

Svarbiausias ansamblio akcentas – bažnyčia. Ji barokinė, lotyniško kryžiaus plano, turi šešiabriaunį 53 m aukščio kupolą (su žibintu ir kryžiumi). Pietų fasade įrengtas saulės laikrodis. Vienuolyno korpusai (kartu su galerijomis) 1-2 aukštų. Jų sienos tinkuotos, langų ir durų apvadai pilko smiltainio. ^[1] Pagrindinę ansamblio teritoriją juosia 2,5 m aukščio vientisa mūro tvora, dengta čerpėmis. Komplekso planas primena vienuolių kamaldulių herbą – du balandžius, geriančius iš vienos taurės. ^[2]

Istorija

Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis pastatytas XVII–XVIII a. funduojant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Didžiajam kancleriui Kristupui Zigmantui Pacui. 1660 m. jis kreipėsi į Kamaldulių ordino vyresnybę Romoje, raštu pasižadėdamas finansuoti vienuolyno ir bažnyčios statybą Lietuvoje. Netrukus, gavęs aukščiausiosios bažnytinės vadovybės palaiminimą, kartu su architektu ir keliais Krokuvos Bielianų kamaldulių vienuoliais netoli Kauno surado planuojamam statyti vienuolynui tinkamą vietą – Pažaislį. Šią gražią miškingą vietovę K. Z. Pacas nupirko iš Kauno žemės teisėjo Samuelio Oborskio ir pavadino Ramybės (Taikos) kalnu (Mons Pacis). ^[3]

Ansamblis buvo statomas iš degtų plytų. Apdailai naudotas smiltainis, marmuras, medis, spalvotieji metalai. Pagal iš anksto pateiktus brėžinius juodo ir rausvo marmuro gaminiai buvo ruošiami netoli Krokuvos esančiose marmuro laužyklose ir sausumos bei vandens keliais gabenami pro Varšuvą, Dancingą, Karaliaučių į Pažaislį.

Sakralinį kompleksą kūrė Italijos menininkai: architektai Džambatista Fredianis (Frediani), broliai Pjetras ir Karlas Putiniai (Puttini) (nuo 1674 m.). Skulptorius iš Lombardijos Džovanis Merlis (Merli) 1674–1676 m. figūriniais ir ornamentiniais stiuko lipdiniais dekoravo interjerą, vokiečių kilmės Mikalojus Volšeidas (Wolscheid) sukūrė bažnyčios fasado ir Didžiųjų vartų skulptūras. Dailininkas iš Florencijos Mikelandželas Palonis (Palloni) nutapė 140 įvairaus dydžio ir siužetų freskų, paveikslus altoriams bei portretus, o Džuzepė Rosis (Rossi) sukūrė bažnyčios kupolo freską.

1664 m. lapkričio 3 d. įvyko iškilminga vienuolyno fundacija ir akto pasirašymas. Fundatorius bažnyčią numatė kaip savo šeimos mauzoliejų, kuris įrengtas po prieangiu, taip išreiškiant nusižeminimą ir nuolankumą Dievui. 1667 m. pašventintas bažnyčios kertinis akmuo. 1681 m. baigta bokštų statyba. K. Z. Pacas mirė 1684 m., nebaigęs vienuolyno statybos. Jo pradėtą darbą tęsė giminaitis Mykolas Kazimieras Pacas. Apie 1696 m. baigta bažyčios statyba, 1712 m. užbaigti apdailos darbai, 1712 m. spalio 15 d. konsekravo Vilniaus vyskupas Konstantinas Bžostovskis.

1718–1755 m. perplanuoti vienuolyno kiemai, pastatyta naujų pagalbinių pastatų. 1755 m. nuo žaibo bažnyčioje kilęs gaisras sunaikino stogo dangą, apgadino virš zakristijos esančią bibliotekos salę ir kitas patalpas.

1812 m. vienuolyną apiplėšė prancūzų kariuomenė. Po 1831 m. sukilimo numalšinimo caro Nikolajaus I įsakymu 1831 m. vienuolynas uždarytas. 1832–1845 m. pritaikytas Uspenijės soborui ir stačiatikų vienuolynui. Kamalduliai ištremti į Mogiliovo srities vienuolynus, o jų turtas konfiskuotas. Stačiatikių vienuolynas (rus. Пожайскiй-Успенскiй монастырь) veikė iki 1915 m. Vienuolyno teritorijoje palaidotas carinės Rusijos himno autorius Aleksejus Lvovas.

1917–1918 m. vienuolyne veikė kaizerinės vokiečių kariuomenės ligoninė. Vienuolynas buvo nusiaubtas ir apiplėštas: nuplėštas žalvario stogas, išdaužyti langai, išlaužytos durys, išgabenti dailės kūriniai. Lietuvai atgavus nepriklausomybę 1920 m. Pažaislyje įsikūrė iš Čikagos atvykusios seserys kazimierietės. 1928 m. iš Rusijos sugrąžintas Dievo Motinos paveikslas. Apie 1930 m. uždengtas naujas cinkuotos skardos stogas.

Pokario metais vienuolyne veikė Lietuvos centrinis archyvas, vėliau – senelių namai, nuo 1950 m. respublikinė psichoneurologinė ligoninė. 1964 m. bandyta įkurti Kauno turistinę bazę. 1967–1992 m. vienuolyne veikė Valstybinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus filialas. 1992 m. pastatai grąžinti Šv. Kazimiero kongregacijos seserims.

Nuo 1996 m. kasmet rengiami Pažaislio muzikos festivaliai. 2000 m. liepos 15 d. sugrąžintas „Kamaldulių Dievo motinos“ paveikslas (dar vadintas „Gražiosios meilės motina su kūdikiu“, XVII a.), orugsėjo 12 d. Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblis paskelbtas kultūros paminklu. ^[4] 2004 m. išleista proginė 50 litų sidabrinė moneta (dail. Marius Zavadskis, Rytas Jonas Belevičius). ^[5] 2007 m. išleistas pašto ženklas (dail. Giedrė Luzinienė). ^[6]

Meno vertybės

Ansamblio pastatuose išlikę apie 140 įvairaus dydžio freskų. Skirtingose patalpose: bažnyčios prieangyje, presbiterijoje, koplyčiose, vienuolių chore, zakristijoje, kapitulos salėse ieškota individualios kompozicijos, kiekvienoje iš jų pastebimas skirtingas sienų, skliautų ir freskų koloritas. Sudėtingos ir įvairialypės ikonografijos svarbiausia tema – Marijos išaukštinimas. Tikinčiųjų ypač vertinamas „Marijos su Kūdikiu” paveikslas (šiuo metu saugomas Kauno arkikatedroje bazilikoje). Nežinomo flamandų dailininko XVII a. I pusėje nutapytame ovalios formos paveiksle Marija vaizduojama sėdinti ir ant kelių laikanti kūdikį.

Vienuolyne yra 6 M. A. Palonio tapyti molbertiniai paveikslai, tarp jų – fundatoriaus K. Paco ir jo žmonos Klaros Izabelės portretai. Šiauriniame bokšte pakabinti du bažnyčios ir šv. Romualdo titulų varpai, 1676 m. nulieti garsaus XVII a. varpų liejiko Jono Delamarso.

Legendos

Pasakojama, kad XIX a. pradžioje vienuolyną nusiaubus Napoleono armijai vienuoliai kažkur paslėpę brangenybes, o sode užkasę varinį varpą.

Anot kitos legendos, prancūzai numetę du varpus, kurių vienas nuriedėjęs į Nemuną. Nuo to laiko kasmet liepos 2 d. vienuolynui švenčiant metų šventę Pažaislyje skambant varpams iš upės gelmių atsiliepiąs ir skenduolis varpas.

Dar kita legenda sako, kad iš bažnyčios rūsio į kitą Nemuno krantą ar net iki Kauno karmelitų bažnyčios eina tunelis, kurio anga paslėpta kažkur Nemuno šlaite.

Šaltiniai

↑ Stefanija Čerškutė. Pažaislio vienuolynas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. - 336-337
↑ Rimantė Tamoliūnienė. Baroko pilnatis Pažaislio vienuolyno ansamblyje: „Jei esi geras, išeik geresnis“. // Nemunas, 2004 m. birželio 10 d., nr. (9-450) [1]
↑ Stasys Meškauskas. Pažaislis. – V.: Mintis, 1983.
↑ http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1352
↑ http://www.lb.lt/lt/banknotai/progines_pazaislis.html
↑ http://www.post.lt/lt/el-parduotuve/item/2007-05-12-serija-lietuvos-baznycios

Literatūra

Kauno architektūra / Vytautas Levandauskas. – Vilnius: Mokslas, 1991. – 118–132 psl. – ISBN 5-420-00641-3
Pažaislis, baroko vienuolynas Lietuvoje / Halina Kairiūkštytė-Jacinienė. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2001. – 254 p.: iliustr. – ISBN 9986-571-73-1
Pažaislis: menas ir istorija (sud. Mindaugas Paknys, Eugenijus Karpavičius, Kęstutis Stoškus). – Vilnius: E. Karpavičiaus leidykla, 2005. – 143 p.: iliustr. – ISBN 9955-9650-4-5
Pažaislis: fotoalbumas (sud. Danguolė Kandrotienė, Vytautas Kandrotas). – Kaunas: Terra Publica, 2008. – 48 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-652-24-3
Šv. Brunonas Kverfurtietis Pažaislio freskose (sud. Laima Šinkūnaitė). – Kaunas: Kauno arkivyskupijos muziejus, 2009. – 35 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-9608-4-3

Nuorodos

Vikiteka: Pažaislio vienuolynas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Galerija

Didieji vartai

[1] Stefanija Čerškutė. Pažaislio vienuolynas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. - 336-337

[2] Rimantė Tamoliūnienė. Baroko pilnatis Pažaislio vienuolyno ansamblyje: „Jei esi geras, išeik geresnis“. // Nemunas, 2004 m. birželio 10 d., nr. (9-450) [1]

[3] Stasys Meškauskas. Pažaislis. – V.: Mintis, 1983.

[4] ttp://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1352

[5] ttp://www.lb.lt/lt/banknotai/progines_pazaislis.html

[6] ttp://www.post.lt/lt/el-parduotuve/item/2007-05-12-serija-lietuvos-baznycios

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 {{coord|54|52|36|N|24|01|20|E|type:landmark|display=title}}
-[[Vaizdas:Pazaislis.jpg|thumb|250px|Pažaislio vienuolyno bažnyčia]]
+[[Vaizdas:Pazaislis.jpg|thumb|200px|Pažaislio vienuolyno bažnyčia]]
-'''Pažaislio vienuolynas''' – pastatų ansamblis [[Pažaislis|Pažaislyje]], [[Kauno marios|Kauno marių]] šiaurės-vakariniame krante, T. Masiulio g. 31 ([[Kaunas]]). Kraštovaizdžio architektūros draustinis.
+'''Pažaislio vienuolynas''' – pastatų ansamblis [[Pažaislis|Pažaislyje]], [[Kauno marios|Kauno marių]] šiaurės-vakariniame krante, T. Masiulio g. 31 ([[Kaunas]]). Kraštovaizdžio architektūros draustinis.
 == Pastatų kompleksas ==
 Ansamblis laikomas vienu geriausių brandžiojo [[barokas|baroko]] pavyzdžių [[Šiaurės Europa|Šiaurės]] ir [[Rytų Europa|Rytų Europoje]]. Tai vienas iš dviejų [[Lietuva|Lietuvoje]] išlikusių vienuolynų ir bažnyčių ansamblių (kitas [[Tytuvėnai|Tytuvėnuose]]). Pagrindiniai pastatai sugrupuoti simetriškai pagal išilginę kompozicinę vakarų-rytų krypties ašį, prie kurios išdėstyti pastatai (foresterija, oficinos, vienuolynas, eremo nameliai).
-Svarbiausias ansamblio akcentas – [[Kauno Švč. M. Marijos Apsilankymo pas Elzbietą bažnyčia|Marijos apsilankymo pas Elžbietą bažnyčia]]. Ji barokinė, lotyniško kryžiaus plano, turi šešiabriaunį 53 m aukščio kupolą (su žibintu ir kryžiumi). Pietų fasade įrengtas [[saulės laikrodis]]. Vienuolyno korpusai (kartu su galerijomis) 1-2 aukštų. Jų sienos tinkuotos, langų ir durų apvadai pilko smiltainio. <ref>{{TLE|3|- 336-337|[[Stefanija Čerškutė]]|Pažaislio vienuolynas}}</ref> Pagrindinę ansamblio teritoriją juosia 2,5 m aukščio vientisa mūro tvora, dengta čerpėmis. Komplekso planas primena vienuolių kamaldulių herbą – du balandžius, geriančius iš vienos taurės. <ref>Rimantė Tamoliūnienė. Baroko pilnatis Pažaislio vienuolyno ansamblyje: „Jei esi geras, išeik geresnis“. // Nemunas, 2004 m. birželio 10 d., nr. (9-450) [http://test.svs.lt/?Nemunas;Number(69);Article(1174);]</ref>
+Svarbiausias ansamblio akcentas – [[Kauno Švč. M. Marijos Apsilankymo pas Elzbietą bažnyčia|bažnyčia]]. Ji barokinė, lotyniško kryžiaus plano, turi šešiabriaunį 53 m aukščio kupolą (su žibintu ir kryžiumi). Pietų fasade įrengtas [[saulės laikrodis]]. Vienuolyno korpusai (kartu su galerijomis) 1-2 aukštų. Jų sienos tinkuotos, langų ir durų apvadai pilko smiltainio. <ref>{{TLE|3|- 336-337|[[Stefanija Čerškutė]]|Pažaislio vienuolynas}}</ref> Pagrindinę ansamblio teritoriją juosia 2,5 m aukščio vientisa mūro tvora, dengta čerpėmis. Komplekso planas primena vienuolių kamaldulių herbą – du balandžius, geriančius iš vienos taurės. <ref>Rimantė Tamoliūnienė. Baroko pilnatis Pažaislio vienuolyno ansamblyje: „Jei esi geras, išeik geresnis“. // Nemunas, 2004 m. birželio 10 d., nr. (9-450) [http://test.svs.lt/?Nemunas;Number(69);Article(1174);]</ref>
 == Istorija ==
-Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis pastatytas [[XVII amžius|XVII]]–[[XVIII amžius|XVIII]] a. funduojant [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] Didžiajam kancleriui [[Kristupas Zigmantas Pacas |Kristupui Žygimantui Pacui]]. [[1660]] m. jis kreipėsi į [[Kamendulai|Kamaldulių ordino]] vyresnybę [[Roma|Romoje]], raštu pasižadėdamas finansuoti vienuolyno ir bažnyčios statybą Lietuvoje. Netrukus, gavęs aukščiausiosios bažnytinės vadovybės palaiminimą, kartu su architektu ir keliais [[Krokuva|Krokuvos]] Bielianų kamaldulių vienuoliais netoli Kauno surado planuojamam statyti vienuolynui tinkamą vietą – Pažaislį. Šią gražią miškingą vietovę [[Kristupas Zigmantas Pacas |Kristupas Žygimantas Pacas]] nupirko iš Kauno žemės teisėjo Samuelio Oborskio ir pavadino Ramybės (Taikos) kalnu (''Mons Pacis''). <ref>Stasys Meškauskas. Pažaislis. - V.: Mintis, 1983.</ref>
+Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis pastatytas [[XVII amžius|XVII]]–[[XVIII amžius|XVIII]] a. funduojant [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] Didžiajam kancleriui [[Kristupas Zigmantas Pacas |Kristupui Zigmantui Pacui]]. [[1660]] m. jis kreipėsi į [[Kamendulai|Kamaldulių ordino]] vyresnybę [[Roma|Romoje]], raštu pasižadėdamas finansuoti vienuolyno ir bažnyčios statybą Lietuvoje. Netrukus, gavęs aukščiausiosios bažnytinės vadovybės palaiminimą, kartu su architektu ir keliais [[Krokuva|Krokuvos]] Bielianų kamaldulių vienuoliais netoli Kauno surado planuojamam statyti vienuolynui tinkamą vietą – Pažaislį. Šią gražią miškingą vietovę K. Z. Pacas nupirko iš Kauno žemės teisėjo Samuelio Oborskio ir pavadino Ramybės (Taikos) kalnu (''Mons Pacis''). <ref>Stasys Meškauskas. Pažaislis. – V.: Mintis, 1983.</ref>
 Ansamblis buvo statomas iš degtų plytų. Apdailai naudotas [[smiltainis]], [[marmuras]], medis, spalvotieji metalai. Pagal iš anksto pateiktus brėžinius juodo ir rausvo marmuro gaminiai buvo ruošiami netoli Krokuvos esančiose marmuro laužyklose ir sausumos bei vandens keliais gabenami pro [[Varšuva|Varšuvą]], [[Dancingas|Dancingą]], [[Karaliaučius|Karaliaučių]] į Pažaislį.
-Sakralinį kompleksą kūrė [[Italija|Italijos]] menininkai: architektai Džambatista Fredianis (''Frediani''), broliai Pjetras ir Karlas Putiniai (''Puttini'') (nuo [[1674]] m.). Skulptorius iš [[Lombardija|Lombardijos]] Džovanis Merlis (''Merli'') 1674–[[1676]] m. figūriniais ir ornamentiniais stiuko lipdiniais dekoravo interjerą, vokiečių kilmės Mikalojus Volšeidas (''Wolscheid'') sukūrė bažnyčios fasado ir Didžiųjų vartų skulptūras. Dailininkas iš [[Florencija|Florencijos]] Mikelandželas Palonis (''Palloni'') nutapė 140 įvairaus dydžio ir siužetų freskų, paveikslus altoriams bei portretus, o Džuzepė Rosis (''Rossi'') sukūrė bažnyčios kupolo freską.
+Sakralinį kompleksą kūrė [[Italija|Italijos]] menininkai: architektai Džambatista Fredianis (''Frediani''), broliai Pjetras ir Karlas Putiniai (''Puttini'') (nuo [[1674]] m.). Skulptorius iš [[Lombardija|Lombardijos]] Džovanis Merlis (''Merli'') 1674–[[1676]] m. figūriniais ir ornamentiniais stiuko lipdiniais dekoravo interjerą, vokiečių kilmės Mikalojus Volšeidas (''Wolscheid'') sukūrė bažnyčios fasado ir Didžiųjų vartų skulptūras. Dailininkas iš [[Florencija|Florencijos]] Mikelandželas Palonis (''Palloni'') nutapė 140 įvairaus dydžio ir siužetų freskų, paveikslus altoriams bei portretus, o Džuzepė Rosis (''Rossi'') sukūrė bažnyčios kupolo freską.
-[[1664]] m. [[lapkričio 3]] d. įvyko iškilminga vienuolyno fundacija ir akto pasirašymas. Fundatorius bažnyčią numatė kaip savo šeimos [[mauzoliejus|mauzoliejų]], kuris įrengtas po prieangiu, taip išreiškiant nusižeminimą ir nuolankumą Dievui. [[1667]] m. pašventintas bažnyčios kertinis akmuo. [[1681]] m. baigta bokštų statyba. [[Kristupas Zigmantas Pacas|Kristupas Žygimantas Pacas]] mirė [[1684]] m., nebaigęs vienuolyno statybos. Jo pradėtą darbą tęsė giminaitis [[Mykolas Kazimieras Pacas]]. Apie [[1696]] m. baigta bažyčios statyba, [[1712]] m. užbaigti apdailos darbai, 1712 m. [[spalio 15]] d. konsekravo [[Vilniaus vyskupas]] Konstantinas Bžostovskis.
+[[1664]] m. [[lapkričio 3]] d. įvyko iškilminga vienuolyno fundacija ir akto pasirašymas. Fundatorius bažnyčią numatė kaip savo šeimos [[mauzoliejus|mauzoliejų]], kuris įrengtas po prieangiu, taip išreiškiant nusižeminimą ir nuolankumą Dievui. [[1667]] m. pašventintas bažnyčios kertinis akmuo. [[1681]] m. baigta bokštų statyba. K. Z. Pacas mirė [[1684]] m., nebaigęs vienuolyno statybos. Jo pradėtą darbą tęsė giminaitis [[Mykolas Kazimieras Pacas]]. Apie [[1696]] m. baigta bažyčios statyba, [[1712]] m. užbaigti apdailos darbai, 1712 m. [[spalio 15]] d. konsekravo [[Vilniaus vyskupas]] Konstantinas Bžostovskis.
 [[Vaizdas:Pazaislis Lithuania Kaunas.jpg|thumb|150px|Bažnyčios freskos]]
@@ Eilutė 22: / Eilutė 22: @@
 [[Vaizdas:Kamalduliu Dievo Motina.jpg|thumb|150px|Dievo Motinos paveikslas]]
-[[1718]]–[[1755]] m. perplanuoti vienuolyno kiemai, pastatyta naujų pagalbinių pastatų. [[1755]] m. nuo žaibo bažnyčioje kilęs gaisras sunaikino stogo dangą, apgadino virš zakristijos esančią bibliotekos salę ir kitas patalpas.
+[[1718]]–[[1755]] m. perplanuoti vienuolyno kiemai, pastatyta naujų pagalbinių pastatų. [[1755]] m. nuo žaibo bažnyčioje kilęs gaisras sunaikino stogo dangą, apgadino virš zakristijos esančią bibliotekos salę ir kitas patalpas.
-[[1812]] m. vienuolyną apiplėšė prancūzų kariuomenė. Po [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]] numalšinimo caro [[Nikolajus I|Nikolajaus I]] įsakymu [[1831]] m. vienuolynas uždarytas. [[1832]]–[[1845]] m. pritaikytas Uspenijės soborui ir stačiatikų vienuolynui. Kamalduliai ištremti į [[Mogiliavo sritis|Mogiliovo srities]] vienuolynus, o jų turtas konfiskuotas. Stačiatikių vienuolynas ({{ru|Пожайскiй-Успенскiй монастырь}}) veikė iki [[1915]] m. Vienuolyno teritorijoje palaidotas carinės Rusijos himno autorius [[Aleksejus Lvovas]].
+[[1812]] m. vienuolyną apiplėšė prancūzų kariuomenė. Po [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]] numalšinimo caro [[Nikolajus I|Nikolajaus I]] įsakymu [[1831]] m. vienuolynas uždarytas. [[1832]]–[[1845]] m. pritaikytas Uspenijės soborui ir stačiatikų vienuolynui. Kamalduliai ištremti į [[Mogiliavo sritis|Mogiliovo srities]] vienuolynus, o jų turtas konfiskuotas. Stačiatikių vienuolynas ({{ru|Пожайскiй-Успенскiй монастырь}}) veikė iki [[1915]] m. Vienuolyno teritorijoje palaidotas carinės Rusijos himno autorius [[Aleksejus Lvovas]].
-[[1917]]–[[1918]] m. vienuolyne veikė kaizerinės  vokiečių kariuomenės ligoninė. Vienuolynas buvo nusiaubtas ir apiplėštas: nuplėštas žalvario stogas, išdaužyti langai, išlaužytos durys, išgabenti dailės kūriniai. Lietuvai atgavus nepriklausomybę [[1920]] m. Pažaislyje įsikūrė iš [[Čikaga|Čikagos]] atvykusios seserys kazimierietės. [[1928]] m. iš Rusijos sugrąžintas Dievo Motinos paveikslas. Apie [[1930]] m. uždengtas naujas cinkuotos skardos stogas.
+[[1917]]–[[1918]] m. vienuolyne veikė kaizerinės vokiečių kariuomenės ligoninė. Vienuolynas buvo nusiaubtas ir apiplėštas: nuplėštas žalvario stogas, išdaužyti langai, išlaužytos durys, išgabenti dailės kūriniai. Lietuvai atgavus nepriklausomybę [[1920]] m. Pažaislyje įsikūrė iš [[Čikaga|Čikagos]] atvykusios seserys kazimierietės. [[1928]] m. iš Rusijos sugrąžintas Dievo Motinos paveikslas. Apie [[1930]] m. uždengtas naujas cinkuotos skardos stogas.
-Pokario metais vienuolyne veikė Lietuvos centrinis archyvas, vėliau – senelių namai, nuo [[1950]] m. respublikinė psichoneurologinė ligoninė. [[1964]] m. bandyta įkurti Kauno turistinę bazę. [[1967]]–[[1992]] m. vienuolyne veikė [[NČDM|Valstybinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus]] filialas. 1992 m. pastatai grąžinti Šv. Kazimiero kongregacijos seserims.
+Pokario metais vienuolyne veikė Lietuvos centrinis archyvas, vėliau – senelių namai, nuo [[1950]] m. respublikinė psichoneurologinė ligoninė. [[1964]] m. bandyta įkurti Kauno turistinę bazę. [[1967]]–[[1992]] m. vienuolyne veikė [[NČDM|Valstybinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus]] filialas. 1992 m. pastatai grąžinti Šv. Kazimiero kongregacijos seserims.
-Nuo [[1996]] m. kasmet rengiami Pažaislio muzikos festivaliai. [[2000]] m. [[liepos 15]] d. sugrąžintas http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Kamalduliu_Dievo_Motina.jpg paveikslas (dar vadintas „Gražiosios meilės motina su kūdikiu“, XVII a.), o[[rugsėjo 12]] d. Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblis paskelbtas kultūros paminklu. <ref>http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1352</ref> [[2004]] m. išleista proginė 50 litų sidabrinė moneta (dail. Marius Zavadskis, Rytas Jonas Belevičius). <ref>http://www.lb.lt/lt/banknotai/progines_pazaislis.html</ref> [[2007]] m. išleistas [[pašto ženklas]] (dail. Giedrė Luzinienė). <ref>http://www.post.lt/katalogas/item_details.php3?item_id=1143&parent_id=200</ref>
+Nuo [[1996]] m. kasmet rengiami Pažaislio muzikos festivaliai. [[2000]] m. [[liepos 15]] d. sugrąžintas „Kamaldulių Dievo motinos“ paveikslas (dar vadintas „Gražiosios meilės motina su kūdikiu“, XVII a.), o[[rugsėjo 12]] d. Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblis paskelbtas kultūros paminklu. <ref>http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1352</ref> [[2004]] m. išleista proginė 50 litų sidabrinė moneta (dail. Marius Zavadskis, Rytas Jonas Belevičius). <ref>http://www.lb.lt/lt/banknotai/progines_pazaislis.html</ref> [[2007]] m. išleistas [[pašto ženklas]] (dail. Giedrė Luzinienė). <ref>http://www.post.lt/lt/el-parduotuve/item/2007-05-12-serija-lietuvos-baznycios</ref>
 == Meno vertybės ==
-Ansamblio pastatuose išlikę apie 140 įvairaus dydžio [[freska|freskų]]. Skirtingose patalpose: bažnyčios prieangyje, presbiterijoje, koplyčiose, vienuolių chore, zakristijoje, kapitulos salėse ieškota individualios kompozicijos, kiekvienoje iš jų pastebimas skirtingas sienų, skliautų ir freskų koloritas. Sudėtingos ir įvairialypės ikonografijos svarbiausia tema – Marijos išaukštinimas. Tikinčiųjų ypač vertinamas „Marijos su Kūdikiu” paveikslas (šiuo metu saugomas [[Kauno arkikatedra bazilika|Kauno arkikatedroje bazilikoje]]). Nežinomo flamandų dailininko XVII a. I pusėje nutapytame ovalios formos paveiksle [[Marija]] vaizduojama sėdinti ir ant kelių laikanti kūdikį.
+Ansamblio pastatuose išlikę apie 140 įvairaus dydžio [[freska|freskų]]. Skirtingose patalpose: bažnyčios prieangyje, presbiterijoje, koplyčiose, vienuolių chore, zakristijoje, kapitulos salėse ieškota individualios kompozicijos, kiekvienoje iš jų pastebimas skirtingas sienų, skliautų ir freskų koloritas. Sudėtingos ir įvairialypės ikonografijos svarbiausia tema – Marijos išaukštinimas. Tikinčiųjų ypač vertinamas „Marijos su Kūdikiu” paveikslas (šiuo metu saugomas [[Kauno arkikatedra bazilika|Kauno arkikatedroje bazilikoje]]). Nežinomo flamandų dailininko XVII a. I pusėje nutapytame ovalios formos paveiksle [[Marija]] vaizduojama sėdinti ir ant kelių laikanti kūdikį.
-Vienuolyne yra 6 M. A. Palonio tapyti molbertiniai paveikslai, tarp jų – fundatoriaus [[Kristupas Zigmantas Pacas |Kristupo Žygimanto Paco]] ir jo žmonos Klaros Izabelės portretai. Šiauriniame bokšte pakabinti du bažnyčios ir šv. Romualdo titulų varpai, [[1676]] m. nulieti garsaus XVII a. varpų liejiko Jono Delamarso.
+Vienuolyne yra 6 M. A. Palonio tapyti molbertiniai paveikslai, tarp jų – fundatoriaus K. Paco ir jo žmonos Klaros Izabelės portretai. Šiauriniame bokšte pakabinti du bažnyčios ir šv. Romualdo titulų varpai, [[1676]] m. nulieti garsaus XVII a. varpų liejiko Jono Delamarso.
 == Legendos ==
@@ Eilutė 48: / Eilutė 48: @@
 == Literatūra ==
-* Kauno architektūra / Vytautas Levandauskas. - V.: Mokslas, 1991. - 118-132 psl. - ISBN 5-420-00641-3
+* Kauno architektūra / Vytautas Levandauskas. – Vilnius: Mokslas, 1991. – 118–132 psl. – ISBN 5-420-00641-3
-* [[Halina Kairiūkštytė-Jacinienė]]. Pažaislis, baroko vienuolynas Lietuvoje. - V.: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2001. - 254 p.: iliustr. - ISBN 9986-571-73-1
+* Pažaislis, baroko vienuolynas Lietuvoje / [[Halina Kairiūkštytė-Jacinienė]]. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2001. – 254 p.: iliustr. – ISBN 9986-571-73-1
-* Pažaislis: menas ir istorija (sud. Mindaugas Paknys, [[Eugenijus Karpavičius]], Kęstutis Stoškus). - V.: E. Karpavičiaus leidykla, 2005. - 143 p.: iliustr. - ISBN 9955-9650-4-5
+* Pažaislis: menas ir istorija (sud. Mindaugas Paknys, [[Eugenijus Karpavičius]], Kęstutis Stoškus). – Vilnius: E. Karpavičiaus leidykla, 2005. – 143 p.: iliustr. – ISBN 9955-9650-4-5
-* Pažaislis: fotoalbumas (sud. Danguolė Kandrotienė, Vytautas Kandrotas). - K.: Terra Publica, 2008. - 48 p.: iliustr. - ISBN 978-9955-652-24-3
+* Pažaislis: fotoalbumas (sud. Danguolė Kandrotienė, Vytautas Kandrotas). – Kaunas: Terra Publica, 2008. – 48 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-652-24-3
-* Šv. Brunonas Kverfurtietis Pažaislio freskose (sud. Laima Šinkūnaitė). - K.: Kauno arkivyskupijos muziejus, 2009. - 35 p.: iliustr. - ISBN 978-9955-9608-4-3
+* Šv. Brunonas Kverfurtietis Pažaislio freskose (sud. [[Laima Šinkūnaitė]]). – Kaunas: Kauno arkivyskupijos muziejus, 2009. – 35 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-9608-4-3
 == Nuorodos ==
 {{commonscat|Pažaislis monastery}}
 * [http://vienuolynai.mch.mii.lt/V1-7/pazaislis.htm Vienuolyno istorija]
-* [http://kaunas.lcn.lt/01/vietos/pazaislis.html Vienuolyno ansamblis]
+* [http://www.pazaislis.lt/festivalio-istorija Pažaislio muzikos festivalis]
-* [http://www.pazaislis.lt/index.php?psl=3 Pažaislio muzikos festivalis]
 * [http://www.lcn.lt/paveldas2000_relig/all/b_4_1.htm Lietuvos kultūros paveldo tūkstantmečio virtuali paroda]
-* [http://www.panoramas.lt/m_katalog.php?p_id=182&lg=2 Pažaislio vienuolynas]
 * [http://www.panoramas.lt/m_katalog.php?p_id=183&lg=2 Pažaislio vienuolyno bažnyčia]
 * [http://www.panoramas.lt/m_katalog.php?p_id=184&lg=2 Pažaislio vienuolyno bažnyčios zakristija]