Daugavgryvos tvirtovė

Daugavgrivos tvirtovės apgultis, XVII a.

Daugavgrivos tvirtovė (lat. Daugavgrīva, vok. Dünamünde, rus. Усть-Двинск, lenk. Dyjament) – pastatyta prie Dauguvos upės žioties tvirtovė, apsauganti Latvijos sostinę Rygą iš jūros pusės. Nuo 1959 m. – Rygos miesto rajonas.

1205 m. šioje vietoje cistersų ordino vienuoliai įkūrė pirmąją gyvenvietę. Vienas pirmųjų naujojo vienuolyno vadovų tapo Rygos vyskupo Alberto brolis Dietrichas, o po 1210 m., bet prieš 1220 m. – grafas Lippe Bernhard II. 1228 m. latvių genčių sukilimo metu vienuolynas ir kapai buvo visiškai sunaikinti. Vienuoliai atstatė savo būstinę, o 1305 m. pardavė jį kalavijuočių ordinui, kuris šioje vietoje pradėjo Dünamünde tvirtovės statybas.

1329 m. kalavijuočių pilį perėmė Rygos miesto gyventojai, tačiau 1435 m. turėjo grąžinti Daugavgrivos tvirtovę ordinui. 1481 m. kalavijuočiai, norėdami sunaikinti Rygos prekybą, ištempė geležinė grandinę tarp Dauguvos krantų, neįleisdami laivų iš/į Rygą. Reaguodami į tai, miestelėnai užėmė ir sunaikino tvirtovę. Riteriai ją atstatė po 8 metų.

1561 m., po Septynerių metų karo Daugavgira bei visa Livonija buvo prijungta prie Abiejų Tautų Respublikos. 1582 m. Steponas Batoras įsakė pastatyti įtvirtinimus. Lenkijos-Švedijos karo metu, 1608 m. liepos mėn. po apgulties tvitrtovė pasidavė Švedijos grafo Frederiko Joachimo Mansfeldo vadovaujamai armijai. 1609 m., nors 250 švedų karių gynė tvirtovę, Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius grąžino tvirtovę Respublikai. 1617 švedai nesėkmingai bandė atgauti tvirtovę. Tai pavyko 1622 m. Gustavui Adolfui, kuris įsakė tvirtovę perstatyti. Olandiško stiliaus tvirtovę 1641 m. suprojektavo generolas Rothenburg. Nuo 1680 m. švedai pradėjo vadinti tvirtovę Neumünde.

Šiaurės karo tvirtovę užėmė rusai, kurie ją visiškai perstatė. Čia 1742 m. buvo įkalinta regentė Ana Leopoldovna, jos vyras Antonas Ulrichas von Braunschweig ir jos sūnus, būsimas caras Ivanas VI. 1775 m. vietos liuteronų bažnyčia buvo perstatyta į stačiatikių cerkvę.

1893 m. Rusijos vyriausybę pakeitė tvirtovės pavadinimą į Усть-Двинск. Tuo metu ten gyveno vien rusų kareiviai. Iki Pirmojo pasaulinio karo įtvirtinimai buvo visiškai atstatyti, tačiau karo metu intensyviai bombarduojami Vokietijos oro pajėgų. Netrukus, 1917 m., Daugavgrivą užėmė vokiečiai, o imperatorius Vilhelmas II ją asmeniškai patikrino.

Po kelerių metų Latvijos vyriausybė sunaikino tvirtovės įtvirtinimus. Šaltojo karo metu šioje vietoje buvo sovietų karinė bazė. Šiandien Daugavgriva – Latvijos sostinės Rygoje rajonas.