Valakija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 15: | Eilutė 15: | ||
'''Valakija''' ({{ro|Țara Românească}}) − istorinė sritis [[Rumunija|Rumunijos]] pietuose, tarp [[Karpatai|Karpatų]] kalnų, [[Dunojus|Dunojaus]] ir [[Siretas|Sireto]] upių. |
'''Valakija''' ({{ro|Țara Românească}}) − istorinė sritis [[Rumunija|Rumunijos]] pietuose, tarp [[Karpatai|Karpatų]] kalnų, [[Dunojus|Dunojaus]] ir [[Siretas|Sireto]] upių. |
||
[[Oltas|Olto]] upė skiria Valakiją į 2 dalis: [[Muntenija|Munteniją]] (centras − [[Bukareštas]]) ir [[Oltenija|Olteniją]] centras − [[Krajova]]). Į Valakijos sudėtį įeina [[Ardžešo apskritis|Ardžešo]], [[Breilos apskritis|Breilos]], [[Buzeu apskritis|Buzėjaus]], [[Dimbovicos apskritis|Dimbovicos]], [[Dolžo apskritis|Dolžo]], [[Goržo apskritis|Goržo]], [[Jalomicos apskritis|Jalomicos]], [[Mehedincio apskritis|Mehedincio]], [[Olto apskritis|Olto]], [[Prahovos apskritis|Prahovos]], [[Teleormano apskritis|Teleormano]], [[Vilčos apskritis|Vilčos]] apskritys. |
[[Oltas|Olto]] upė skiria Valakiją į 2 dalis: [[Muntenija|Munteniją]] (centras − [[Bukareštas]]) ir [[Oltenija|Olteniją]] (centras − [[Krajova]]). Į Valakijos sudėtį įeina [[Ardžešo apskritis|Ardžešo]], [[Breilos apskritis|Breilos]], [[Buzeu apskritis|Buzėjaus]], [[Dimbovicos apskritis|Dimbovicos]], [[Dolžo apskritis|Dolžo]], [[Goržo apskritis|Goržo]], [[Jalomicos apskritis|Jalomicos]], [[Mehedincio apskritis|Mehedincio]], [[Olto apskritis|Olto]], [[Prahovos apskritis|Prahovos]], [[Teleormano apskritis|Teleormano]], [[Vilčos apskritis|Vilčos]] apskritys. |
||
== Istorija == |
== Istorija == |
21:05, 19 liepos 2012 versija
Istorinės Rumunijos regionai: Valakija | |
---|---|
Šalis | Rumunija |
Tautos | Rumunai |
Kalba | Rumunų kalba |
Valstybės | Pirmoji Bulgarijos imperija, Osmanų imperija, Rumunijos kunigaikštystė |
Miestai | Kimpulungas, Tirgovištė, Bukareštas |
Valakija (rumun. Țara Românească) − istorinė sritis Rumunijos pietuose, tarp Karpatų kalnų, Dunojaus ir Sireto upių.
Olto upė skiria Valakiją į 2 dalis: Munteniją (centras − Bukareštas) ir Olteniją (centras − Krajova). Į Valakijos sudėtį įeina Ardžešo, Breilos, Buzėjaus, Dimbovicos, Dolžo, Goržo, Jalomicos, Mehedincio, Olto, Prahovos, Teleormano, Vilčos apskritys.
Istorija
106−271 m. Valakijos teritorija, kurioje gyveno dakų gentys, buvo Romos provincijos Dakijos dalis.
III a. pabaigoje čia buvo įsiveržę gotai ir gepidai, IV−VI a. − hunai ir avarai. VI a. Valakijoje įsikūrė slavai.
VIII a. pabaigoje − X a. didesnioji Valakijos dalis įėjo į pirmąją Bulgarijos valstybę. XIII a. dalis Valakijos priklausė Aukso ordai. Nuo 1324 m. Valakija tapo nepriklausoma feodaline kunigaikštyste. XV a. ji pripažino Turkijos sultono siuzerenitetą, mokėjo jam duoklę, o XVI a. buvo prijungta prie Osmanų imperijos.
Po 1716 m. Valakijos kunigaikščiais buvo graikai fanariočiai. XVIII a. sustiprėjo kova su svetimšaliais ir vietos feodalais; XIX a. ji virto nacionaliniu išsivadavimo sąjūdžiu. Po 1821 m. Valakijos sukilimo graikų fanariočių valdžia žlugo.
1829 m. Adrianapolio taika Valakija gavo autonomiją. 1829−1834 m. ją valdė Rusija. 1859 m. Valakija susijungė su Moldova į Jungtines Moldavijos ir Valakijos kunigaikštystes. Iš jų 1862 m. sudaryta Rumunijos kunigaikštystė.
|
Nuorodos
- Viduramžių Moldovos ir Valakijos pinigai (anglų ir rumunų k.)