15:25, 18 liepos 2012 versija

Sofija Vytautaitė
Maskvos Didžioji kunigaikštienė

Gimė	1371 m. Trakuose
Mirė	1453 m. birželio 15 d. (~82 metai)
Tėvas	Vytautas
Motina	Ona Vytautienė
Sutuoktinis (-ė)	Vasilijus I Dimitraitis
Vaikai	Vasilijus II Tamsusis, Ana, Anastasija, Jurijus, Ivanas, Danilas, Vasilisa, Semionas, Marija
Maskvos Didžioji kunigaikštienė

Sofija Vytautaitė (rus. Софья Витовтовна, angl. Sophia of Lithuania) (1371 m. – 1453 m. birželio 15 d.) – Maskvos Didžioji kunigaikštienė, LDK Didžiojo kunigaikščio Vytauto vienturtė duktė.

Biografija

Spėjama, kad gimė ir augo Trakuose. Norėdamas sustiprinti savo pozicijas Maskvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Vytautas Didysis sutarė su jos valdovu Dmitrijum Doniečiu, kad pastarojo sūnus Vasilijus I Dimitraitis ves Sofiją. Sužieduotuvės įvyko 1385 m., o 1391 m. sausio 9 d. buvo atšvęstos viestuvės. Sofija, kartu su tėvo palaiminimu, atsivežė paveikslą, vaizduojantį Šv. Dievo Motiną, pagal kurį buvo nutapytos keletą ikonų, į istoriją patekusios "Palaimintasis dangus" (rus. Благодатное Небо) vardu. Gimė devyni vaikai, iš penkių berniukų išgyveno tik vienas (vėliau tapęs Maskvos Didžiuoju kunigaikščiu Vasilijum II Tamsiuoju) ir keturios mergaitės (viena jų, Ana, ištekėjo už Bizantijos imperatoriaus Jono VII Paleologo, kita duktė Anastasija, kartu su vyru Aleksandru Olelka buvo LDK didikų giminės Olelkaičių pradininkai).

1425 m. Vasilijus I mirė ir kunigaikštienė Sofija Vytautaitė liko viena su nepilnamečiu sūnumi, pretendentu į Maskvos kunigaikštystės sostą. Sūnaus regentu buvo paskelbtas Vytautas Didysis bei mirusiojo kunigaikščio Vasilijaus I broliai, kunigaikščiai Andriejus ir Piotras Dmitrijevaičiai. Praėjus dviem metams po vyro mirties, Sofija Maskvos Kunigaikštiją pavedė valdyti Vytautui, jam turėjo prisiekti Maskvos bajorai. Po tėvo Vytauto mirties kunigaikštienė Sofija pati ėmėsi valdyti Maskvos Kunigaikštiją, kariavo su jai nepaklusniais rusų kunigaikščiais, o 1451 m. asmeniškai vadovavo Maskvos gynybai nuo totorių.

Sūnus Vasilijus II Tamsusis, kitaip dar - Vasilijus II Neregys (1415–1462), valdė kunigaikštystę su pertraukomis. Sofija Vytautaitė rėmė sūnaus kovas su sostą bandžiusiais užimti Haličo-Volynės kunigaikščiais. Buvo priversta daliniams kunigaikščiams padaryti nuolaidų, kurių išplėstos teisės buvo įrašytos į vad. Sofijos teisyną (XV a. 3 dšmt. pab. – 4 dšmt. pr.).

Nuolatinės kovos su vidaus ir užsienio priešais palaužė valdovės sveikatą ir 1453 m. ji mirė. Palaidota Voznesenskio vienuolyne Maskvoje (rus. Вознесенский монастырь), kuris 1929 m. sugriautas.

Atminimo įamžinimas

Borisas Čorikovas 1838 m. išraižė graviūrą "Carienė Sofija nusega diržą nuo Vasilijaus Žvairio".
1861 m. Pavelas Čistiakovas (1832–1919) nutapė paveikslą "Didžioji kunigaikštienė Sofija Vytautaitė per kunigaikščio Vasilijaus Žvairio vestuves" (saugomas Valstybiniame Rusų muziejuje.)
Jonas Užurka parašė romaną "Sofija Vytautaitė - meilė ir pareiga" (rankraštis)
Antanina Gustaitytė parašė dramą "Sofija Vytautaitė" (rankraštis)
Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje saugomas latvių tapytojo Karlio Huno (1830–1877) paveikslas "Sofija Vytautaitė sūnaus Vasyliaus karūnavimo iškilmėse".

1433 m. Sofija viešai nusega nuo kunigaikščio Vasilijaus Žvairio brangų diržą, pavogtą iš uošvio Dimitrijaus Doniečio
Sofija Vytautaitė su vyru
užrašas ant Sofijos Vytautaitės kapo

Karališkieji titulai
Sofija Vytautaitė Gediminaičiai Gimė: 1371 Mirė: 1453 m. birželio 15 d.
Prieš tai: Jevdokija Dimitrijevna	Maskvos Didžioji kunigaikštienė, 1391 - 1425	Po to: Marija Jaroslavna

Nuorodos

@@ Eilutė 18: / Eilutė 18: @@
 == Biografija ==
-Spėjama, kad gimė ir augo [[Trakai|Trakuose]]. Norėdamas sustiprinti savo pozicijas [[Maskvos didžioji Kunigaikštystė|Maskvos Didžiojoje Kunigaikštystėje]], Vytautas Didysis sutarė su jos valdovu [[Dmitrijus Donietis|Dmitrijum Doniečiu]], kad pastarojo sūnus [[Vasilijus I|Vasilijus I Dimitraitis]] ves Sofiją. Sužieduotuvės įvyko [[1385]] m., o [[1391]] m. [[sausio 9]] d. buvo atšvęstos viestuvės. Sofija, kartu su tėvo palaiminimu, atsivežė paveikslą, vaizduojantį [[Marija (Jėzaus motina)|Šv. Dievo Motiną]], pagal kurį buvo nutapytos keletą ikonų, į istoriją patekusios "Palaimintasis dangus" ([[rusų kalba|rus.]] Благодатное Небо) vardu. Gimė devyni vaikai, iš penkių berniukų išgyveno tik vienas (vėliau tapęs Maskvos Didžiuoju kunigaikščiu [[Vasilijus II Neregys|Vasilijumi II Neregiu]]) ir keturios mergaitės (viena jų, Ana, ištekėjo už [[Bizantija|Bizantijos]] imperatoriaus [[Jonas VII Paleologas|Jono VII Paleologo]], kita duktė Anastasija, kartu su vyru [[Aleksandras Olelka|Aleksandru Olelka]] buvo [[LDK]] didikų giminės [[Olelkaičiai|Olelkaičių]] pradininkai).
+Spėjama, kad gimė ir augo [[Trakai|Trakuose]]. Norėdamas sustiprinti savo pozicijas [[Maskvos didžioji Kunigaikštystė|Maskvos Didžiojoje Kunigaikštystėje]], Vytautas Didysis sutarė su jos valdovu [[Dmitrijus Donietis|Dmitrijum Doniečiu]], kad pastarojo sūnus [[Vasilijus I|Vasilijus I Dimitraitis]] ves Sofiją. Sužieduotuvės įvyko [[1385]] m., o [[1391]] m. [[sausio 9]] d. buvo atšvęstos viestuvės. Sofija, kartu su tėvo palaiminimu, atsivežė paveikslą, vaizduojantį [[Marija (Jėzaus motina)|Šv. Dievo Motiną]], pagal kurį buvo nutapytos keletą ikonų, į istoriją patekusios "Palaimintasis dangus" ([[rusų kalba|rus.]] Благодатное Небо) vardu. Gimė devyni vaikai, iš penkių berniukų išgyveno tik vienas (vėliau tapęs Maskvos Didžiuoju kunigaikščiu [[Vasilijus_II_Tamsusis|Vasilijum II Tamsiuoju]]) ir keturios mergaitės (viena jų, Ana, ištekėjo už [[Bizantija|Bizantijos]] imperatoriaus [[Jonas VII Paleologas|Jono VII Paleologo]], kita duktė Anastasija, kartu su vyru [[Aleksandras Olelka|Aleksandru Olelka]] buvo [[LDK]] didikų giminės [[Olelkaičiai|Olelkaičių]] pradininkai).
-[[1425]] m. Vasilijus I Dimitraitis mirė ir Sofija viena liko su nepilnamečiu sūnumi, pretendentu į Maskvos kunigaikštystės sostą. Sūnaus regentu buvo paskelbtas Vytautas Didysis bei kunigaikščiai Andrejus ir Piotras Dimitrejevaičiai. Praėjus dviem metams po vyro mirties kunigaikštienė Sofija ir visą Kunigaikštiją pavedė valdyti Vytautui, jam turėjo prisiekti Maskvos bajorai. Bet po tėvo Vytauto mirties ji pati nusprendė valdyti Kunigaikštiją, kariavo su jai nepaklusniais rusų kunigaikščiais, o [[1451]] m. asmeniškai vadovavo Maskvos gynybai nuo totorių.
+[[1425]] m. [[Vasilijus I]] mirė ir kunigaikštienė Sofija Vytautaitė liko viena su nepilnamečiu sūnumi, pretendentu į Maskvos kunigaikštystės sostą. Sūnaus regentu buvo paskelbtas Vytautas Didysis bei mirusiojo kunigaikščio [[Vasilijus I|Vasilijaus I]] broliai, kunigaikščiai Andriejus ir Piotras  Dmitrijevaičiai. Praėjus dviem metams po vyro mirties, Sofija Maskvos Kunigaikštiją pavedė valdyti Vytautui, jam turėjo prisiekti Maskvos bajorai. Po tėvo Vytauto mirties kunigaikštienė Sofija pati ėmėsi valdyti Maskvos Kunigaikštiją, kariavo su jai nepaklusniais rusų kunigaikščiais, o [[1451]] m. asmeniškai vadovavo Maskvos gynybai nuo totorių.
-Sūnus [[Vasilijus II Neregys]] (1415–1462) valdė kunigaikštystę su pertraukomis. Sofija Vytautaitė rėmė sūnaus kovas su sostą bandžiusiais užiumti [[Haličo-Volynės kunigaikštystė|Haličo-Volynės kunigaikščiais]] . Buvo priversta daliniams kunigaikščiams padaryti nuolaidų, kurių išplėstos teisės buvo įrašytos į vad. [[Sofijos teisynas|Sofijos teisyną]] (XV a. 3 dšmt. pab. – 4 dšmt. pr.).
+Sūnus [[Vasilijus II Tamsusis]], kitaip dar - Vasilijus II Neregys (1415–1462), valdė kunigaikštystę su pertraukomis. Sofija Vytautaitė rėmė sūnaus kovas su sostą bandžiusiais užimti [[Haličo-Volynės kunigaikštystė|Haličo-Volynės kunigaikščiais]]. Buvo priversta daliniams kunigaikščiams padaryti nuolaidų, kurių išplėstos teisės buvo įrašytos į vad. [[Sofijos teisynas|Sofijos teisyną]] (XV a. 3 dšmt. pab. – 4 dšmt. pr.).
 Nuolatinės kovos su vidaus ir užsienio priešais palaužė valdovės sveikatą ir [[1453]] m. ji mirė. Palaidota Voznesenskio vienuolyne [[Maskva|Maskvoje]] ({{ru|Вознесенский монастырь}}), kuris [[1929]] m. sugriautas.