Badavimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
MerlIwBot (aptarimas | indėlis)
MerlIwBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: ur:ناقص غذائیت
Eilutė 75: Eilutė 75:
[[tr:Malnütrisyon]]
[[tr:Malnütrisyon]]
[[uk:Недоїдання]]
[[uk:Недоїдання]]
[[ur:ناقص غذائیت]]
[[vi:Kém dinh dưỡng]]
[[vi:Kém dinh dưỡng]]
[[war:Malnutrisyon]]
[[war:Malnutrisyon]]

11:37, 16 liepos 2012 versija

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Vietnamietis jaunuolis, po mėnesio badavimo kalėjimo lageryje, 1966 m.
Badaujantis vaikas Biafros karo metu

Badavimas – tokia organizmo būklė, kai negaunama maisto arba jo gaunama nepakankamai, arba negali jo įsisavinti.

Visiškai nevalgant ir negeriant normalus žmogus gali išgyventi tik 4-6 dienas. Gerdamas pakankamai vandens be maisto žmogus gali išgyventi 3-5 savaites, nes vanduo nors ir nėra maisto medžiaga, tačiau dalyvauja organizmo procesuose tirpinant maisto medžiagas bei išplauna iš organizmo nereikalingas medžiagas. Badavimo metu pradžioje jaučiamas didelis alkis, bet tas jausmas greitai praeina. Sumažėja darbingumas, retėja pulsas ir kvėpavimas. Greitai pasijaučia nuovargis ir silpnumas.

Badaujant ilgesnį laiką, suaktyvėja antinksčių hormonų biosintezė. Jie padeda adaptuotis gyvybiškai svarbioms fermentų sistemoms prie naujų sąlygų.

Badavimas gali būti fiziologinis ir patologinis. Fiziologinis badavimas pasitaiko kai kuriems gyvūnams žiemos miego metu (pvz., ežiams, meškoms). Patologinis badavimas gali būti visiškas, nevisiškas ir dalinis:

  • Visiškas badavimas – organizmas gauna tik vandens, o kai visai nieko negauna – absoliutus badavimas;
  • Nevisiškas badavimas, arba pusbadžiavimas – organizmas gauna visas maisto medžiagas, tačiau nepakankamai kalorijų. Jį gali sukelti blogos socialinės sąlygos, nedarbas, karas, o taip pat įvairios lėtinės ligos, ypač virškinimo sistemos. Toks badavimas gali trukti kelerius metus, organizmas prisitaiko prie naujų egzistavimo sąlygų. Tačiau tokio badavimo metu lėtai mažėja kūno masė, atsiranda audinių distrofiniai pakitimai ir žmogus miršta netekęs 40-50 proc. kūno masės. Tokiam badautojui sumažėja kraujo plazmos baltymų kiekis, atsiranda kacheksinė edema, būna bradikardija, anemija, hitopotonija, smegenų žievės jaudinimas, gali sutrikti psichika;
  • Dalinis badavimas – organizmas gauna nepakankamai vienos ar kelių maisto medžiagų (baltymų, angliavandenių, vitaminų), nors kalorijų kiekis normalus.

Bado statistika

  • Maždaug ketvirtadalis pasaulio žmonių gyvena „visiškame skurde“, t. y. negali patenkinti sveikos gyvensenos poreikių: neturi ko valgyti, kuo apsirengti, dažnai yra benamiai;

Šablonas:Link FA