Maironis: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 56: | Eilutė 56: | ||
Kūrybai darė įtakos to laikmečio lenkų, rusų poetų darbai – [[Adomas Mickevičius|Adomo Mickevičiaus]], J. Kraševskio, J. Slovackio, [[Aleksandras Puškinas|Aleksandro Puškino]], [[Michailas Lermontovas|Michailo Lermontovo]], taip pat kunigų seminarijos dėstytojo [[Antanas Baranauskas|Antano Baranausko]] „Anykščių šilelis“. |
Kūrybai darė įtakos to laikmečio lenkų, rusų poetų darbai – [[Adomas Mickevičius|Adomo Mickevičiaus]], J. Kraševskio, J. Slovackio, [[Aleksandras Puškinas|Aleksandro Puškino]], [[Michailas Lermontovas|Michailo Lermontovo]], taip pat kunigų seminarijos dėstytojo [[Antanas Baranauskas|Antano Baranausko]] „Anykščių šilelis“. |
||
Po [[1905]]–[[1907]] m. revoliucijos sumažėjo poeto kūrybinis aktyvumas. |
|||
=== Visi kūriniai === |
=== Visi kūriniai === |
||
* Rinkinys „Pavasario balsai“ – [[1895]] m. |
* Rinkinys „Pavasario balsai“ – [[1895]] m. |
||
* Istorinė [[drama|draminė]] trilogija: „Kęstučio mirtis“ ([[1921]] m.), „Vytautas pas kryžiuočius“ ([[1925]] m.) ir „Didysis Vytautas – karalius“ ([[1930]] m.) |
* Istorinė [[drama|draminė]] trilogija: „Kęstučio mirtis“ ([[1921]] m.), „Vytautas pas kryžiuočius“ ([[1925]] m.) ir „Didysis Vytautas – karalius“ ([[1930]] m.) |
||
Eilutė 95: | Eilutė 97: | ||
{{Vikicitatos}} |
{{Vikicitatos}} |
||
* [http:// |
* [http://lt.wikisource.org/wiki/Autorius:Maironis Maironio kūryba Vikišaltiniuose] |
||
⚫ | |||
* [http://antologija.lt/texts/23/main_l.html Lietuvių literatūros antologija. Maironis: ''Pavasario balsai''] |
* [http://antologija.lt/texts/23/main_l.html Lietuvių literatūros antologija. Maironis: ''Pavasario balsai''] |
||
* [http://www.efn.org/~valdas/maironis.html Eilėraščiai angliškai] |
* [http://www.efn.org/~valdas/maironis.html Eilėraščiai angliškai] |
||
⚫ | |||
* [http://www.maironiomuziejus.lt/ Maironio lietuvių literatūros muziejus] |
|||
* [http://dubysosrp.am.lt/VI/rubric.php?rubric_id=201 Maironio tėviškė ir gimtinė] |
* [http://dubysosrp.am.lt/VI/rubric.php?rubric_id=201 Maironio tėviškė ir gimtinė] |
||
{{DEFAULTSORT:Maironis}} |
{{DEFAULTSORT:Maironis}} |
20:04, 13 liepos 2012 versija
Maironis Jonas Mačiulis | |
---|---|
Gimė | 1862 m. spalio 21 d. Pasandravio dvare, Šiluvos valsčiuje, Raseinių apskrityje. |
Mirė | 1932 m. birželio 28 d. (69 metai) Kaune |
Veikla | XIX-XX a. lietuvių romantizmo poetas, parašęs tokius Lietuvoje žymius kūrinius kaip „Trakų pilis“, „Lietuva Brangi“ ir daugelį kitų |
Sritis | Poetas Dramaturgas Dvasininkas |
Alma mater |
|
Žinomas (-a) už | „Žemaičių ir Lietuvos apžvalgoje“ (1892) „Pavasario balsai“ (1895) „Mūsų vargai“ (1920) |
Vikiteka | Maironis |
Maironis (tikroji pavardė Jonas Mačiulis, 1862 m. spalio 21 d. Pasandravio dvare, Šiluvos valsčiuje, Raseinių apskrityje. – 1932 m. birželio 28 d. Kaune) – kunigas, profesorius; XIX ir XX a. lietuvių romantizmo poetas, parašęs tokius Lietuvoje žymius kūrinius kaip „Trakų pilis“, „Lietuva Brangi“ ir daugelį kitų.
Biografija
Gimė laisvųjų valstiečių šeimoje, tėvas buvo mažaraštis, bet iniciatyvus valstietis. Namie įgijęs pradinių mokslo žinių ir pramokęs lenkų kalbos, 1873 m. įstojo į Kauno gimnaziją, kurią baigė 1883 m. 1883–1884 m. studijavo literatūrą Kijevo universiteto istorijos ir filologijos fakultete. 1884 m., atsižvelgdamas į tėvų norą, įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1888 m. ją sėkmingai baigęs, toliau tęsė mokslus Peterburgo dvasinėje akademijoje, kurią baigė 1892 m.
1893–1894 m. ir 1909–1932 m. dėstė Kauno kunigų seminarijoje, 1909–1932 m. seminarijos rektorius. 1894–1909 m. – Peterburgo dvasinės akademijos profesorius; nuo 1903 m. – teologijos daktaras. 1922–1932 m. Kauno universiteto, (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universitetas) Moralinės teologijos katedros vedėjas. 1923–1924 m. 1932 m. suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas.
Kūryba
Rašyti pradėjo mokydamasis šeštoje klasėje. Pirmuosius eilėraščius jaunas poetas rašė lenkų kalba; vėliau šiuos bandymus jis sunaikino. Reikšmingiausia kūrybos dalis – lyrika. Remdamasi šia romantizmo apraiška vystėsi XX a. Į pusės lietuvių poezija. Nemažai eilėraščių virto liaudies dainomis, kai kuriems muziką parašė Juozas Naujalis, Česlovas Sasnauskas.
1885 m. Žvalionio slapyvardžiu „Aušros“ laikraštyje pirmą kartą išspausdintas eilėraštis „Lietuvos vargas“ (vėliau pavadintas „Miškas ir lietuvis“, o paskutinėje redakcijoje „Miškas ūžia“). 1891 m. išspausdinta pirmoji Maironio knyga – „Lietuvos istorija, arba apsakymai apie Lietuvos praeigą“, pasirašyta Stanislovo Zanavyko slapyvardžiu. Ši knyga buvo tiesioginis jo studijų Dvasinėje seminarijoje vaisius.
Teologinių studijų metu jis mažai besireiškė poetine kūryba. Maironio slapyvardžiu poetas pradėjo pasirašinėti studijuodamas Peterburgo dvasinėje akademijoje. 1895 m. pasirodė Maironio eilėraščių rinkinys „Pavasario balsai“.
Kūrybai darė įtakos to laikmečio lenkų, rusų poetų darbai – Adomo Mickevičiaus, J. Kraševskio, J. Slovackio, Aleksandro Puškino, Michailo Lermontovo, taip pat kunigų seminarijos dėstytojo Antano Baranausko „Anykščių šilelis“.
Visi kūriniai
- Rinkinys „Pavasario balsai“ – 1895 m.
- Istorinė draminė trilogija: „Kęstučio mirtis“ (1921 m.), „Vytautas pas kryžiuočius“ (1925 m.) ir „Didysis Vytautas – karalius“ (1930 m.)
- Poemos:
- „Lietuva“ – 1888 m. (neišspausdinta)
- „Tarp skausmų į garbę“ – 1895 m. (S. Garnio slapyvardžiu.)
- „Nuo Birutės kalno“
- „Jaunoji Lietuva“
- „Raseinių Magdė“ – 1909 m.
- „Mūsų vargai“ – 1920 m.
- „Jūratė ir Kastytis“
- Literatūros istorijos ir kritikos darbai:
- Vertimai:
- Adomo Mickevičiaus, A. Miusė, Siuli Priudomo, Bilhanos poezijos, Rigvedos himnų.