Anaksimandras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 34: Eilutė 34:
Anaksimandras sukūrė pirmąjį graikų [[filosofija|filosofijos]] veikalą „Apie gamtą“. Yra išlikę tik šio veikalo fragmentai. Anaksimandras teigė, jog pasaulis išsivystęs iš [[Apeironas|apeirono]], kuris esąs begalinis, neapibrėžiamas ir neturintis skiriamųjų savybių. Jis manė, jog pirmapradė [[materija]], kurią Anaksimandras vadino Beribe, neturėjusi formos, pavidalo ar kokių kitų išskirtinių savybių. Daiktų įvairovė atsirandanti iš apeirono per priešybių (šilumos iš šalčio, šviesos ir tamsos) kovą.
Anaksimandras sukūrė pirmąjį graikų [[filosofija|filosofijos]] veikalą „Apie gamtą“. Yra išlikę tik šio veikalo fragmentai. Anaksimandras teigė, jog pasaulis išsivystęs iš [[Apeironas|apeirono]], kuris esąs begalinis, neapibrėžiamas ir neturintis skiriamųjų savybių. Jis manė, jog pirmapradė [[materija]], kurią Anaksimandras vadino Beribe, neturėjusi formos, pavidalo ar kokių kitų išskirtinių savybių. Daiktų įvairovė atsirandanti iš apeirono per priešybių (šilumos iš šalčio, šviesos ir tamsos) kovą.


[[Žemė]], pasak Anaksimandro, nejuda ir stovi pasaulio centre. Tai pradžią dangaus sferų teorijai.
[[Žemė]], pasak Anaksimandro, nejuda ir stovi pasaulio centre. Tai davė pradžią dangaus sferų teorijai.


Anaksimandras pirmasis nurodė, kad kryptys ''aukštyn ir žemyn'' nėra absoliučios, todėl, anot jo, nebūtina, jog Žemę kas nors laikytų. Taip pat pirmasis iškėlė mintį apie daugybę nuolat gimstančių ir mirštančių pasaulių, pirmasis panaudojo [[Gnomonas|gnomoną]] [[ekliptika|ekliptikos]] posvyriui į [[Pusiaujas|pusiaują]] nustatyti. Pirmasis tuomet žinomo pasaulio žemėlapis, pirmasis [[saulės laikrodis]] senovės Graikijoje taip pat buvo sukurti Anaksimandro.
Anaksimandras pirmasis nurodė, kad kryptys ''aukštyn ir žemyn'' nėra absoliučios, todėl, anot jo, nebūtina, jog Žemę kas nors laikytų. Taip pat pirmasis iškėlė mintį apie daugybę nuolat gimstančių ir mirštančių pasaulių, pirmasis panaudojo [[Gnomonas|gnomoną]] [[ekliptika|ekliptikos]] posvyriui į [[Pusiaujas|pusiaują]] nustatyti. Pirmasis tuomet žinomo pasaulio žemėlapis, pirmasis [[saulės laikrodis]] senovės Graikijoje taip pat buvo sukurti Anaksimandro.

18:49, 11 liepos 2012 versija

Anaksimandras Miletietis
sen. gr. Ἀναξίμανδρος
Gimė 610 m. pr. m. e.
Mirė 547 m. pr. m. e.
Veikla senovės graikų filosofas, priklausęs Mileto mokyklai. Talio mokinys ir pasekėjas.
Vikiteka Anaksimandras

Anaksimandras Miletietis (sen. gr. Ἀναξίμανδρος, apie 610 – po 547 m. pr. m. e.) – senovės graikų filosofas, priklausęs Mileto mokyklai. Talio mokinys ir pasekėjas.

Anaksimandras sukūrė pirmąjį graikų filosofijos veikalą „Apie gamtą“. Yra išlikę tik šio veikalo fragmentai. Anaksimandras teigė, jog pasaulis išsivystęs iš apeirono, kuris esąs begalinis, neapibrėžiamas ir neturintis skiriamųjų savybių. Jis manė, jog pirmapradė materija, kurią Anaksimandras vadino Beribe, neturėjusi formos, pavidalo ar kokių kitų išskirtinių savybių. Daiktų įvairovė atsirandanti iš apeirono per priešybių (šilumos iš šalčio, šviesos ir tamsos) kovą.

Žemė, pasak Anaksimandro, nejuda ir stovi pasaulio centre. Tai davė pradžią dangaus sferų teorijai.

Anaksimandras pirmasis nurodė, kad kryptys aukštyn ir žemyn nėra absoliučios, todėl, anot jo, nebūtina, jog Žemę kas nors laikytų. Taip pat pirmasis iškėlė mintį apie daugybę nuolat gimstančių ir mirštančių pasaulių, pirmasis panaudojo gnomoną ekliptikos posvyriui į pusiaują nustatyti. Pirmasis tuomet žinomo pasaulio žemėlapis, pirmasis saulės laikrodis senovės Graikijoje taip pat buvo sukurti Anaksimandro.

Žmogus, Anaksimandro manymu, išsivystęs iš žuvies, kuri išlipo į sausumą.[1][2][3]

Biografija

Anaksimandras, Praksiado sūnus, gimė Milete (610–547 pr. m. e.). Žinių apie Anaksimandro gyvenimą išlikę labai mažai. Sakoma, kad jis rodė didelę iniaciatyvą dalyvauti misijoje Apolonijos kolonijoje Juodosios jūros pakrantėje. Labai tikėtina, kad Mileto lyderiai nusiuntė Anaksimandrą ten kaip įstatymų leidėją, kad sukurtų konstituciją ar tiesiog padėtų išlaikyti kolonijos ištikimybę.

Manoma, kad jis buvo daug keliaujantis žmogus, o tai visiškai nestebina, nes Mileto gyventojai buvo žinomi kaip drąsūs jūrininkai. Pasakojama, kad Anaksimandras buvo labai manieringas ir vilkėjo pompastiškais apdarais. Daugiausiai informacijos apie Anaksimandrą likę iš Aristotelio ir jo mokinio Theoprasto, kurio knyga apie istoriją ir filosofiją buvo cituojama daugelio autorių.

Filosofas domėjosi metafizika, astronomija, geografija, geometrija.

Darbai

Parašė pirmąjį graikų filosofijos veikalą „Apie gamtą“.

Filosofas teigė, kad pasaulis išsivystė iš apeirono, kuris yra begalinis, neapibrėžiamas ir neturintis skiriamųjų savybių, amžinas, nesenstantis, keičiantis tik savo formą.

Anaksimandras aprašė gyvybės atsiradimą ir vystimąsi. Žmogaus atsiradimą susiejo su drėgme. Jis manė, kad visi žemės gyvūnai yra jūros gyvių palikuonys, o kadangi žmonių naujagimiai negali išgyventi be kitų rūpesčio, tai žmogus gimė iš jūros gyvūno, kuriame vystėsi tol, kol pradėjo sugebėti pasirūpinti savimi.

Anaksimandras tyrinėjo gyvas būtybes, bandė įrodyti, kad sausumos gyvūnai yra atsiradę iš jūrinių, o žmonės – iš kitų gyvūnų rūšių.

Pirmasis pradėjo vartoti sąvoką materija, kurią jis vadino Beribe. Materija išsiskiria iš kitų medžiagų savo beribiškumu, neapibrėžtumu. Anot filosofo, ji nėra vanduo ar ugnis, nėra šilta ir nėra šalta, nėra kieta ar skysta, bet yra visų šių apibrėžtų medžiagų šaltinis.

Anaksimandras teigė, kad mūsų pasaulis tėra vienas iš daugelio pasaulių, kurie atsiranda ir išnyksta vadinamojoje „neapibrėžtybėje“. Filosofas manė, jog tai, iš ko viskas sukurta, turi skirtis nuo to, kas sukurta. Anaksimandras pradu laikė ne vandenį ar kurią kitą iš stichijų, o kažkokią kitą neapibrėžtą prigimtį.

Filosofas nesutiko su pirminės medžiagos tapatinimu su vandeniu. Anaksimandras bandė įrodyti, kad ir išnykimas, ir prieš tai buvęs atsiradimas vyko nuo begalinių amžių, viskam nuolat sukantis ratu. Jis – amžinas. Tik laikantis tokio principo, galima suvokti gamtoje vykstančius procesus.

Šaltiniai

  • W. Tatarkiewicz „Filosofijos istorija“ I tomas, Alma littera, Vilnius 2001 m.
  • R. Ozolas "Pasakojimai apie filosofus ir filosofiją"
  • Evaldas Nekrašas „Filosofijos įvadas”
  • Ernst von Aster "Filosofijos istorija"
  • W. Tatarkiewicz „Filosofijos istorija“ I tomas ir „Filosofijos istorijos chrestomatija antika“

Nuorodos

Šablonas:Link FA