Sofija Kovalevskaja: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
EmausBot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.2+) (robotas Keičiama: tr:Sofya Kovalevskaya
TjBot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.2) (robotas Pridedama: el:Σοφία Κοβαλέφσκαγια
Eilutė 29: Eilutė 29:
[[cs:Sofia Kovalevská]]
[[cs:Sofia Kovalevská]]
[[de:Sofja Wassiljewna Kowalewskaja]]
[[de:Sofja Wassiljewna Kowalewskaja]]
[[el:Σοφία Κοβαλέφσκαγια]]
[[en:Sofia Kovalevskaya]]
[[en:Sofia Kovalevskaya]]
[[eo:Sofja Kovalevskaja]]
[[eo:Sofja Kovalevskaja]]

13:42, 10 liepos 2012 versija

Sofija Kovalevskaja

Sofija Kovalevskaja (rus. Софья Васильевна Ковалевская, 1850 m. sausio 15 d. Maskvoje1891 m. vasario 10 d. Stokholme) – rusų matematikė, publicistė ir rašytoja. Viena pirmųjų moterų pasaulyje, tapusi matematikos profesore ir viena pirmųjų išrinkta į Peterburgo Mokslo Akademiją.

Biografija

Kovalevskajos vaikystė praėjo jos tėvo, generolo – leitenanto V. V. Korvino – Krukovskio dvare, Palibino kaime Vitebsko gubernijoje.

Nuo 1866 metų S. Kovalevskaja mokėsi aukštosios matematikos pas A. Stranoliubskį. 1868 metų rudenį S. Kovalevskajai buvo leista lankyti profesorių I. Secenovo ir V. Grubero anatomijos paskaitas. 1868 metais S. Kovalevskaja fiktyviai ištekėjo už V. Kovalevskio, kad galėtų atsidėti mokslinei veiklai, ir 1869 m. išvažiavo į Heidelbergą, kur mokėsi matematikos. 1870 metais S. Kovalevskaja persikraustė į Berlyną. 1871 m. balandžio mėnesį ji su savo vyru išvažiavo į Paryžių slaugyti sužeistuosius.

1874 m. liepos mėnesį, S. Kovalevskaja grįžo į Rusiją, tačiau ji negalėjo gauti darbo vietos Peterburgo universitete ir netgi nebuvo leista dėstyti aukštuosiuose moterų kursuose. Po to S. Kovalevskaja 6 metams nutolo nuo mokslinių darbų. Jinai užsiėmė literatūrine, publicistine veikla, bendradarbiavo laikraščiuose, į kuriuos rašydavo mokslines apybraižas ir teatro recenzijas. Tuo metu S. Kovalevskaja susitikinėjo su žymiausiais rusų mokslininkais ir rašytojais (D. Mendelejevu, I. Sečenovu, S. Botkinu, A. Butlerovu, P. Čebišinu, A. Stoletovu, I. Turgenevu, F. Dostojevskiu ir kt.)

1880 m. vasarą S. Kovalevskaja persikraustė į Maskvą. Čia jai neleido išlaikyti magistro egzamino darbui universitete. 1881 m. vasarą S. Kovalevskaja išvažiavo į Berlyną, o vėliau į Paryžių. 1883 m. jinai grįžo į Rusiją. 1883 metais, 7-ame rusų gamtos mokslininkų suvažiavime S. Kovalevskaja pristatė savo darbą „Spindulių lūžis kristaluose“. 1883 m. lapkritį gavusi G. Mittag-Lefflero kvietimą užimti docento pareigas Stokholmo universitete išvažiavo į Švediją. 1884 m. vasarą ji buvo paskirta Stokholmo universiteto profesore. Per aštuonerius metus S. Kovalevskaja perskaitė 12 kursų, taip pat ir mechanikos kursą. 1888 m. ji parašė darbą „Kietojo kūno sukimasis aplink nejudantį tašką“. 1888 m. Paryžiaus mokslo akademija S. Kovalevskajai skyrė Bordeno premiją.[1]

S. Kovalevskaja mirė 1891 m.

Išnašos

<references> Šablonas:Link GA

  1. http://www.sofijoskovalevskajos.lt/index.php?md=det&id=517