Konrado kavinė: Skirtumas tarp puslapio versijų
+ foto |
|||
| Eilutė 12: | Eilutė 12: | ||
== Palikimas == |
== Palikimas == |
||
Po karo, [[1948]]–[[1949]] m., „Tulpe“ pavadintos kavinės interjeras buvo pertvarkytas pagal Jono Virako projektą. [[1961]] m. interjeras vėl atnaujintas, patalpos praplėstos. Projekto autoriai Vytautas Dičius ir Algimantas Mikėnas. Istoriniame Konrado kavinės” pastate neliko nei autentiškos materijos, nei dvasios. Tarpukario bohemos simboliu vadinta Makso Konrado kavinė, sovietmečiu buvusi „Tulpe“, [[2003]] m. buvo pertvarkyta į šiuolaikišką drabužių parduotuvę „Mango“, vėliau – kitas panašias įstaigas. Pagal seno-naujo santykio principą sukurtas vientisas, naktį apšviečiamas [[fasadas]], interjeras – sterili balta drabužių parduotuvės dvasia. Tik plokštės šaligatvyje duoda užuominą apie buvusį paveldą.<ref>http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/maksas-konradas-drabuziu-parduotuveje-nesivaidena-8696#ixzz208uocFIf Konrado kavinės palikimas</ref> Sovietmečio „Tulpė“ neteko miesto menines įžymybes buriančių funkcijų vaidmens. |
Po karo, [[1948]]–[[1949]] m., „Tulpe“ pavadintos kavinės interjeras buvo pertvarkytas pagal [[Jonas Virakas|Jono Virako]] projektą. [[1961]] m. interjeras vėl atnaujintas, patalpos praplėstos. Projekto autoriai Vytautas Dičius ir Algimantas Mikėnas. Istoriniame Konrado kavinės” pastate neliko nei autentiškos materijos, nei dvasios. Tarpukario bohemos simboliu vadinta Makso Konrado kavinė, sovietmečiu buvusi „Tulpe“, [[2003]] m. buvo pertvarkyta į šiuolaikišką drabužių parduotuvę „Mango“, vėliau – kitas panašias įstaigas. Pagal seno-naujo santykio principą sukurtas vientisas, naktį apšviečiamas [[fasadas]], interjeras – sterili balta drabužių parduotuvės dvasia. Tik plokštės šaligatvyje duoda užuominą apie buvusį paveldą.<ref>http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/maksas-konradas-drabuziu-parduotuveje-nesivaidena-8696#ixzz208uocFIf Konrado kavinės palikimas</ref> Sovietmečio „Tulpė“ neteko miesto menines įžymybes buriančių funkcijų vaidmens. |
||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
21:13, 9 liepos 2012 versija
54°53′49″ š. pl. 23°54′55″ r. ilg. / 54.89694°š. pl. 23.91528°r. ilg.
Konrado kavinė, buvusi Tulpė – menininkų kavinė prieškariniame Kaune, Laisvės al. 45, pavadinta savininko Makso Konrado vardu. Kavinė, pokario metais pakeitusi pavadinimą, gyvavo apie 140 metų.
Istorija
1850 m. kolegijos sekretorius Aleksejus Dubenkinas pastatė mūrinį dviejų aukštų namą. Darbus prižiūrėjo Kauno gubernijos architektas Teodoras Helmholcas. Kavinė šiame pastate atidaryta 1862 m. vietoj nuo 1852 m. čia veikusios cukrainės. 1920 m. dalį pirmojo aukšto šiame pasrtate užėmė brolių Leonido ir Makso Konradų kavinė-cukrainė. 1938 m. kavinė rekonstruota. Trečiajame XX a. dešimtmetyje ši įstaiga turėjo dvi patalpas ir kambarį patefonui. Ketvirtajame dešimtmetyje, po rekonstrukcijos, ji tapo erdvesnė, prašmatnesnė, pasipuošė fontanėliu ir gipsine mergaitės statula – skulptoriaus Broniaus Pundziaus kūriniu.
Tarpukariu „Konrado“ kavinę mėgo Kauno inteligentija, ypač menininkai. „Konrade” lankytojų netrūko: visus viliojo patogi vieta prestižinėje miesto vietoje ir skani, nebrangi juoda kava. Menininkai rinkdavosi dažniausiai tarp 12 ir 15 valandų. Čia buvo dalijamasi dienos naujienomis, išsakomos asmeninės nuomonės, karštai ir gaivališkai kritikuojami kai kurie valdžios poelgiai. Nepriklausomoje Lietuvoje tai buvo pirmasis stichiškai atsiradęs lietuvių kultūros, meno ir spaudos atstovų neoficialaus bendravimo bei traukos centras, turėjęs pretenzijų į analogiją su Paryžiaus „Rotonda“ bei Krokuvos „Žaliuoju balionėliu“. Vadinamieji muzikos seansai buvo itin mėgstami publikos ir „Kondrade“, ir kitose panašiose Kauno įstaigose: „Metropolyje“, „Versalyje“, „Lozanoje“, „Monikoje“, „Aldonoje“, „Rambyne“, „Centraliniame restorane“, „Pale-Ale“, „Božegraikoje“. Į ją rinkdavosi įvairių pažiūrų ir skirtingų kartų rašytojai, dailininkai, teatralai, muzikai, žurnalistai (Vincas Krėvė, Balys Sruoga, Juozas Keliuotis, Petras Cvirka, Liudas Truikys ir kt.). Konrado kavinėje grojo gyva muzika. Čia romansus traukdavo Aleksandras Vertinskis, grodavo Danieliaus Pomeranco orkestras. Konrado kavinėje plėtojosi šio kultūrinio luomo diskusinė atmosfera, mezgėsi pažintys ir ilgalaikiai kontaktai.
Palikimas
Po karo, 1948–1949 m., „Tulpe“ pavadintos kavinės interjeras buvo pertvarkytas pagal Jono Virako projektą. 1961 m. interjeras vėl atnaujintas, patalpos praplėstos. Projekto autoriai Vytautas Dičius ir Algimantas Mikėnas. Istoriniame Konrado kavinės” pastate neliko nei autentiškos materijos, nei dvasios. Tarpukario bohemos simboliu vadinta Makso Konrado kavinė, sovietmečiu buvusi „Tulpe“, 2003 m. buvo pertvarkyta į šiuolaikišką drabužių parduotuvę „Mango“, vėliau – kitas panašias įstaigas. Pagal seno-naujo santykio principą sukurtas vientisas, naktį apšviečiamas fasadas, interjeras – sterili balta drabužių parduotuvės dvasia. Tik plokštės šaligatvyje duoda užuominą apie buvusį paveldą.[1] Sovietmečio „Tulpė“ neteko miesto menines įžymybes buriančių funkcijų vaidmens.
Šaltiniai
- ↑ http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/maksas-konradas-drabuziu-parduotuveje-nesivaidena-8696#ixzz208uocFIf Konrado kavinės palikimas