Senoji bažnytinė slavų kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

12:19, 9 liepos 2012 versija

Oficialus statusas
Senoji bažnytinė slavų kalba Словѣньскъ ѩзыкъ
Kalbama	vartota Balkanuose
Kalbančiųjų skaičius	vartojama kaip liturginė kalba
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių	-
Kilmė	indoeuropiečių - slavų - pietų slavų
Rašto sistemos	kirilica, glagolica
Oficiali kalba	-
Kalbos kodai
ISO 639-1	cu
ISO 639-2	chu
ISO 639-3	chu

Senoji bažnytinė slavų kalba (senoji bulgarų kalba) – pirmoji literatūrinė slavų kalba, sudaryta X a. Salonikų graikų makedonų tarmės pagrindu slavų apaštalų Kirilo ir Metodijaus.

Senąja bažnytine slavų kalba, buvusia suprantama visų slavų, parašyti seniausi slavų tekstai.

Abėcėlės

Buvo vartojamos dvi abėcėlės: glagolica ir naujesnė kirilica; iš pastarosios kilo rusų, gudų, ukrainiečių, serbų, bulgarų ir slavų makedonų abėcėlės. Naujesnis (gudų) šios kalbos variantas buvo viena iš oficialių LDK kalbų.

Ši kalba išsaugojo nemažai senosios slavų kalbos archaiškumų, pvz., absoliutinį naudininką, nosinius balsius, atributiškai vartojamas trumpas būdvardžių formas.

Nuorodos

chu Duomenys apie kodu „chu“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com
chu Linguist kalbos kodo „chu“ informacija (angl. The Linguist List: Information by code: „chu“)
chu MultiTree kalbos kodo „chu“ informacija (angl. MultiTree: A Digital Library of Language Relationships: Information by code: „chu“)

Wikipedia

Vikipedija Senoji bažnytinė slavų kalba

Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link GA

@@ Eilutė 13: / Eilutė 13: @@
  iso639-3=chu|
  sil=}}
-'''Senoji bažnytinė slavų kalba''' (''senoji bulgarų kalba'') – [[dirbtinė kalba]], sudaryta [[X amžius|X a.]] [[Salonikai|Salonikų]] [[Graikijos Makedonija|graikų makedonų]] tarmės pagrindu slavų apaštalų [[Šventieji Kirilas ir Metodijus|Kirilo ir Metodijaus]].
+'''Senoji bažnytinė slavų kalba''' (''senoji bulgarų kalba'') – pirmoji literatūrinė slavų kalba, sudaryta [[X amžius|X a.]] [[Salonikai|Salonikų]] [[Graikijos Makedonija|graikų makedonų]] tarmės pagrindu slavų apaštalų [[Šventieji Kirilas ir Metodijus|Kirilo ir Metodijaus]].
-Senąja bažnytine slavų kalba, buvusia suprantama visų [[slavai|slavų]], parašyta seniausi slavų tekstai.
+Senąja bažnytine slavų kalba, buvusia suprantama visų [[slavai|slavų]], parašyti seniausi slavų tekstai.
 == Abėcėlės ==
-Vartojamos buvo dvi abėcėlės: [[glagolica]] ir naujesnė [[kirilica]]; iš pastarosios kilo [[Rusų kalba|rusų]], [[Gudų kalba|gudų]], [[Ukrainiečių kalba|ukrainiečių]], [[Serbų kalba|serbų]], [[Bulgarų kalba|bulgarų]] ir [[Slavų makedonų kalba|slavų makedonų]] [[abėcėlė]]s. Naujesnis (gudų) šios kalbos variantas buvo viena iš oficialių [[LDK]] kalbų.
+Buvo vartojamos dvi abėcėlės: [[glagolica]] ir naujesnė [[kirilica]]; iš pastarosios kilo [[Rusų kalba|rusų]], [[Gudų kalba|gudų]], [[Ukrainiečių kalba|ukrainiečių]], [[Serbų kalba|serbų]], [[Bulgarų kalba|bulgarų]] ir [[Slavų makedonų kalba|slavų makedonų]] [[abėcėlė]]s. Naujesnis (gudų) šios kalbos variantas buvo viena iš oficialių [[LDK]] kalbų.
-Senosios bažnytinės slavų kalbos išsaugota nemažai senosios slavų kalbos [[archaizmas|archaiškumų]], pvz., [[absoliutinis naudininkas]], nosiniai balsai, atributiškai vartojamos trumpos būdvardžių formos.
+Ši kalba išsaugojo nemažai senosios slavų kalbos [[archaizmas|archaiškumų]], pvz., [[absoliutinis naudininkas|absoliutinį naudininką]], nosinius balsius, atributiškai vartojamas trumpas būdvardžių formas.
 == Nuorodos ==