Frydrichas III (Vokietija): Skirtumas tarp puslapio versijų
S r2.7.2+) (robotas Pridedama: pnb:فریڈرک III |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 47: | Eilutė 47: | ||
Kaip vienturtis karaliaus [[Vilhelmas I|Vilhelmo I]] sūnus, rėmė idėją ir įtikinėjo savo dvejojantį tėvą priimti jam siūlomą Vokiečių imperatoriaus titulą. [[1871]] m. sausio mėnesį tapo kronprincu. Buvo liberalių pažiūrų, nemėgo [[Otto von Bismarck]]o. [[1887]] m. susirgo gerklės vėžiu, kuris buvo klaidingai palaikytas kita liga, todėl [[1888]] m. vasario mėnesį atlikus [[tracheotomija|tracheotomiją]], prarado balsą. Tėvui mirus, [[1888]] m. [[kovo 9]] d. užėmė imperatoriaus sostą, tačiau valdė komos būsenoje tik 99 dienas. Po jo sostas atiteko vyriausiajam sūnui [[Vilhelmas II|Vilhelmui II]]. |
Kaip vienturtis karaliaus [[Vilhelmas I|Vilhelmo I]] sūnus, rėmė idėją ir įtikinėjo savo dvejojantį tėvą priimti jam siūlomą Vokiečių imperatoriaus titulą. [[1871]] m. sausio mėnesį tapo kronprincu. Buvo liberalių pažiūrų, nemėgo [[Otto von Bismarck]]o. [[1887]] m. susirgo gerklės vėžiu, kuris buvo klaidingai palaikytas kita liga, todėl [[1888]] m. vasario mėnesį atlikus [[tracheotomija|tracheotomiją]], prarado balsą. Tėvui mirus, [[1888]] m. [[kovo 9]] d. užėmė imperatoriaus sostą, tačiau valdė komos būsenoje tik 99 dienas. Po jo sostas atiteko vyriausiajam sūnui [[Vilhelmas II|Vilhelmui II]]. |
||
<gallery> |
|||
Vaizdas:Reichsgruendung2.jpg|Vilhelmo I karūnacija Versalyje [[1871]] m. |
|||
</gallery> |
|||
{{start box}} |
{{start box}} |
14:42, 7 liepos 2012 versija
Frydrichas III | |
---|---|
Oficialus Frydricho III portretas | |
Dinastija Hohencolernai | |
Gimė | 1831 m. spalio 18 d. Potsdame |
Mirė | 1888 m. liepos 15 d. Potsdame |
Tėvas | Vilhelmas I |
Motina | Augusta Sachsen-Veimar |
Sutuoktinis (-ė) | Viktorija |
Vaikai | Vilhelmas II |
Prūsijos karalius ir Vokiečių imperatorius | |
Valdė | 1888 m. |
Pirmtakas | Vilhelmas I |
Įpėdinis | Vilhelmas II |
Vikiteka | Frydrichas III (Vokietija) |
Frydrichas III (Frydrichas Vilhelmas Nikolausas Karlas; 1831 m. spalio 18 d. Potsdame – 1888 m. liepos 15 d. ten pat) – Prūsijos karalius ir Vokiečių imperatorius, valdęs 99 dienas.
Biografija
Kilęs iš Hohencolernų dinastijos, vienintelis imperatoriaus Vilhelmo I ir Saksonijos-Veimaro princesės Augustės Marijos Luizės Katarinos sūnus. Turėjo septyneriais metais jaunesnę seserį Luizę. 1858 m. vedė Didžiosios Britanijos karalienės Viktorijos dukterį iš Saksonijos-Koburgo ir Gotos valdovų dinastijos – Viktoriją Adelaidę Mariją Luizą. Su ja susilaukė aštuonių vaikų, tarp jų – sosto paveldėtojo Vilhelmo II.
1866 m. vadovavo Prūsijos I armijai, 1870–1871 m. – III armijai, kuri per karą su Prancūzija 1870 m. rugpjūčio 4 d. užėmė Visemburgą, prie Verto rugpjūčio 6 d. sumušė prancūzų maršalą P. de Mac-Mahoną. Rugsėjo 1 d. dalyvavo Sedano kautynėse ir Paryžiaus apsiaustyje.
Kaip vienturtis karaliaus Vilhelmo I sūnus, rėmė idėją ir įtikinėjo savo dvejojantį tėvą priimti jam siūlomą Vokiečių imperatoriaus titulą. 1871 m. sausio mėnesį tapo kronprincu. Buvo liberalių pažiūrų, nemėgo Otto von Bismarcko. 1887 m. susirgo gerklės vėžiu, kuris buvo klaidingai palaikytas kita liga, todėl 1888 m. vasario mėnesį atlikus tracheotomiją, prarado balsą. Tėvui mirus, 1888 m. kovo 9 d. užėmė imperatoriaus sostą, tačiau valdė komos būsenoje tik 99 dienas. Po jo sostas atiteko vyriausiajam sūnui Vilhelmui II.
-
Vilhelmo I karūnacija Versalyje 1871 m.
Karališkieji titulai | ||
---|---|---|
Prieš tai: Vilhelmas I |
Prūsijos karalius ir Vokiečių imperatorius 1888 |
Po to: Vilhelmas II |