Jonas Kumetis: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Nuorodų į nukrepiamąjį straipsnį keitimas: Antanas Juška - Pakeistos nuorodos į Antanas Juška (1819) |
SNėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 9: | Eilutė 9: | ||
[[1905]] m. išrinktas Veliuonos valsčiaus raštininku, lietuviškai surašė pirmąjį protokolą. Bendravo su žymiais to meto žmonėmis: mokslininku A. Pogodinu iš [[Petrapilis|Petrapilio]], kalbininku [[Jonas Jablonskis|Jonu Jablonskiu]], lenkų rašytoja [[Eleonora Ožeskienė|E. Ožeškiene-Ožeškova]] ir kt. |
[[1905]] m. išrinktas Veliuonos valsčiaus raštininku, lietuviškai surašė pirmąjį protokolą. Bendravo su žymiais to meto žmonėmis: mokslininku A. Pogodinu iš [[Petrapilis|Petrapilio]], kalbininku [[Jonas Jablonskis|Jonu Jablonskiu]], lenkų rašytoja [[Eleonora Ožeskienė|E. Ožeškiene-Ožeškova]] ir kt. |
||
Atgavus spaudą, susirūpino Lietuvos vargonininkų būkle ir jų švietimu. Dėjo daug pastangų atgaivinti bažnytinį grigališkąjį giedojimą. Buvo vienas iš Šv. Grigaliaus vargonininkų draugijos steigėjų ir valdybos narys, vargonininkų kvalifikacijos kėlimo pirmininkas, |
Atgavus spaudą, susirūpino Lietuvos vargonininkų būkle ir jų švietimu. Dėjo daug pastangų atgaivinti bažnytinį grigališkąjį giedojimą. Buvo vienas iš [[Šv. Grigaliaus_vargonininkų_draugija|Šv. Grigaliaus vargonininkų draugijos]] steigėjų ir valdybos narys, vargonininkų kvalifikacijos kėlimo pirmininkas, „[[Vargonininkų_kalendorius|Vargonininkų kalendoriaus]]" redaktorius. |
||
Apie [[1909]]–[[1910]] m. po visas tris vyskupijas išplatino anketą „Kreipimasis į vargonininkus“, kurioje buvo apie 40 klausimų. Surinktą medžiagą paskelbė vargonininkų draugijos leidinyje „Vargonininkas“. Vargonininkų švietimo klausimais rašė ir „[[Vilniaus žinios]]e“. Ragino vargonininkus šviestis, lankyti mėnesinius kursus, kuriuos tuomet organizavo Šv. Grigaliaus vargonininkų draugija. |
Apie [[1909]]–[[1910]] m. po visas tris vyskupijas išplatino anketą „Kreipimasis į vargonininkus“, kurioje buvo apie 40 klausimų. Surinktą medžiagą paskelbė [[Šv. Grigaliaus vargonininkų draugija|vargonininkų draugijos]] leidinyje „Vargonininkas“. Vargonininkų švietimo klausimais rašė ir „[[Vilniaus žinios]]e“. Ragino vargonininkus šviestis, lankyti mėnesinius kursus, kuriuos tuomet organizavo [[Šv. Grigaliaus vargonininkų draugija]]. |
||
Nuo [[1929]] m. gavo knygnešio pensiją. |
Nuo [[1929]] m. gavo knygnešio pensiją. |
||
13:23, 5 liepos 2012 versija
Jonas Kumetis (1861 m. birželio 25 d. Merontiškių k., Seredžiaus valsč. – 1949 m. kovo 15 d. Antakalnės k., Veliuonos valsč.) – vargonininkas, chorvedys, knygnešys.
Biografija
Vargonuoti išmoko pas Seredžiaus vargonininką Čekavičių. 1880 m. savarankiškai pradėjo vargonininkauti Veliuonoje. 1881 m. suorganizavo nemažą bažnytinį chorą, kuris nuo 1885 m. pradėjo šiame krašte garsėti. Be įprastinių giesmių, chorą išmokė nemaža ir lietuvių liaudies dainų, ypač mėgo Antano Juškos surinktas šio krašto dainas. Pats chorvedys surinko ir užrašė daug liaudies dainų, sukūrė giesmę „Dievas nuo amžių“ ir šv. Mišias, kurios buvo išleistos Lietuvos krikšto 500-ųjų metinių garbei.
Be muzikinės veiklos, aktyviai įsitraukė į knygnešio darbą ir iki pat spaudos atgavimo uoliai platino „Aušrą“, „Varpą“, „Apžvalgą“ ir kitus į Lietuvą slaptai gabenamus leidinius, nepaisydamas nei kratų, nei areštų. Apie knygnešių darbą ir jų persekiojimą, caro žandarų savivalę daug rašė spaudoje, pasirašydamas Knisio ir Kuisio slapyvardžiais.
1905 m. išrinktas Veliuonos valsčiaus raštininku, lietuviškai surašė pirmąjį protokolą. Bendravo su žymiais to meto žmonėmis: mokslininku A. Pogodinu iš Petrapilio, kalbininku Jonu Jablonskiu, lenkų rašytoja E. Ožeškiene-Ožeškova ir kt.
Atgavus spaudą, susirūpino Lietuvos vargonininkų būkle ir jų švietimu. Dėjo daug pastangų atgaivinti bažnytinį grigališkąjį giedojimą. Buvo vienas iš Šv. Grigaliaus vargonininkų draugijos steigėjų ir valdybos narys, vargonininkų kvalifikacijos kėlimo pirmininkas, „Vargonininkų kalendoriaus" redaktorius.
Apie 1909–1910 m. po visas tris vyskupijas išplatino anketą „Kreipimasis į vargonininkus“, kurioje buvo apie 40 klausimų. Surinktą medžiagą paskelbė vargonininkų draugijos leidinyje „Vargonininkas“. Vargonininkų švietimo klausimais rašė ir „Vilniaus žiniose“. Ragino vargonininkus šviestis, lankyti mėnesinius kursus, kuriuos tuomet organizavo Šv. Grigaliaus vargonininkų draugija.
Nuo 1929 m. gavo knygnešio pensiją.
Naudotasi ir Antano Stravinsko surinkta medžiaga.
Šaltinis
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.