Kordobos kalnagūbriai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
EmausBot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.3) (robotas Keičiama: en:Sierras de Córdoba
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Vaizdas:Villa_Carlos_Paz_desde_el_Cerro_de_la_Cruz.jpg|thumb|right|245px|[[Vilja Karlos Pasas]] Puniljos slėnyje]]
[[Vaizdas:Sierras de la Provincia de Córdoba (Argentina) 2008-09-20.jpg|thumb|right|255px|Kordobos kalnagūbriai]]
'''Kordobos kalnagūbriai''' (isp. ''Sierras de Córdoba'') – kalnų grandinė centrinėje [[Argentina|Argentinoje]], tarp [[Pampos|Pampų]] pietuose ir rytuose, [[Gran Čiakas|Čiako]] – šiaurėje ir [[Andai|Andų]] – vakaruose. Išsidėstę daugiausia [[Kordobos provincija|Kordobos provincijoje]], nors dalis patenka į [[San Luiso provincija|San Luiso]] ir [[Santjago del Estero provincija]]s. Sudaro kelio pagrindinės grandinės: ''[[Sierra Chica]], Sierras de Ambargasta, [[Sierras Grandes]], Sierras de Pocho'' ir ''[[Sierra de Comechingones]]''. Aukščiausia vieta – ''[[Champaquí]]'' kalnas (2800 m). Kalnų grandines skiria platūs derlingi slėniai: ''[[Valle de Punilla]], [[Valle de Calamuchita]], [[Valle de Paravachasca]], Valle de Traslasierra'' ir ''[[Valle de Conlara]].


'''Kordobos kalnagūbriai''' ({{es|Sierras de Córdoba}}) – kalnų grandinė centrinėje [[Argentina|Argentinoje]], tarp [[Pampos|Pampų]] pietuose ir rytuose, [[Gran Čiakas|Čiako]] – šiaurėje ir [[Andai|Andų]] – vakaruose. Išsidėstę daugiausia [[Kordobos provincija|Kordobos provincijoje]], nors dalis patenka į [[San Luiso provincija|San Luiso]] ir [[Santjago del Estero provincija]]s. Sudaro kelio pagrindinės grandinės: ''[[Sierra Chica]], Sierras de Ambargasta, [[Sierras Grandes]], Sierras de Pocho'' ir ''[[Sierra de Comechingones]]''. Aukščiausia vieta – ''[[Champaquí]]'' kalnas (2800 m). Kalnų grandines skiria platūs derlingi slėniai: ''[[Valle de Punilla]], [[Valle de Calamuchita]], [[Valle de Paravachasca]], Valle de Traslasierra'' ir ''[[Valle de Conlara]].
Kordobos kalnagūbriai susidarė anksčiau už Andus – [[Paleozojus|Paleozojaus]] eroje ir buvo smarkiai eroduoti. Sudaryti daugiausia iš [[metamorfinės uolienos|metamorfinių uolienų]] ([[kvarcitas|kvarcito]] ir kt.). Vėliau [[Ordovikas|ordoviko]] periode pasireiškė [[vulkanizmas|vulkanizmo]] procesai. Nurimus vulkanizmui kalnai buvo veikiami [[erozija|erozijos]]. Šių praeityje vykusių procesų pasekmė – šiuolaikiniai druskingi ežerai (pvz., ''[[Salinas Grandes]]''). Kalnuose prasideda daug svarbių regiono upių: [[Primeras]], [[Segundas]], [[Terseras]], [[Kuartas]], [[Kuintas]]. Daug upių patvenktos. Tačiau pasiekia [[Parana|Paraną]] tik lietingais metais.


Kordobos kalnagūbriai susidarė anksčiau už Andus – [[Paleozojus|Paleozojaus]] eroje ir buvo smarkiai eroduoti. Sudaryti daugiausia iš [[metamorfinės uolienos|metamorfinių uolienų]] ([[kvarcitas|kvarcito]] ir kt.). Vėliau [[Ordovikas|ordoviko]] periode pasireiškė [[vulkanizmas|vulkanizmo]] procesai. Nurimus vulkanizmui kalnai buvo veikiami [[erozija|erozijos]]. Šių praeityje vykusių procesų pasekmė – šiuolaikiniai druskingi ežerai (pvz., ''[[Salinas Grandes]]''). Kalnuose prasideda daug svarbių regiono upių: [[Primeras]], [[Segundas]], [[Terseras]], [[Kuartas]], [[Kuintas]]. Daug upių patvenktos. Tačiau pasiekia [[Parana|Paraną]] tik lietingais metais.
Žemutiniuose kalnų šlaituose, slėniuose klimatas šiltas, drėgnas. Vasaros karštos su neretomis liūtimis, žiemos šiltos ir sausos. [[Kordoba (Argentina)|Kordoboje]] per metus iškrenta 715 mm kritulių. Kritulių kiekis labai priklauso nuo šlaitų padėties: rytinuose gali iškristi net 1200 mm (dėl drėgnų oro masių nuo [[Atlanto vandenynas|Atlanto]]), tuo tarpu vakariniuose – tik apie 400 mm. Kalnų žemutiniuose šlaituose vasarą temperatūra siekia 33 °C, žiemą 20 °C. Tačiau 2000 m aukštyje temperatūra jau tik 14 °C. Tačiose viršūnėse žiemą gali pasnigti.


Žemutiniuose kalnų šlaituose, slėniuose klimatas šiltas, drėgnas. Vasaros karštos su neretomis liūtimis, žiemos šiltos ir sausos. [[Kordoba (Argentina)|Kordoboje]] per metus iškrenta 715 mm kritulių. Kritulių kiekis labai priklauso nuo šlaitų padėties: rytinuose gali iškristi net 1200 mm (dėl drėgnų oro masių nuo [[Atlanto vandenynas|Atlanto]]), tuo tarpu vakariniuose – tik apie 400 mm. Kalnų žemutiniuose šlaituose vasarą temperatūra siekia 33 °C, žiemą 20 °C. Tačiau 2000 m aukštyje temperatūra jau tik 14 °C. Tačiose viršūnėse žiemą gali pasnigti.
Kalnų slėniuose ir žemutiniuose šlaituose auga miškai, nuo 2000 m prasideda kalnų pievos (kur vyrauja įvairios [[ašuotės|ašuočių]] rūšys). Kalnuose yra [[Quebrada del Condorito nacionalinis parkas|''Quebrada del Condorito'']] nacionalinis parkas.

Kalnų slėniuose ir žemutiniuose šlaituose auga miškai, nuo 2000 m prasideda kalnų pievos (kur vyrauja įvairios [[ašuotės|ašuočių]] rūšys). Kalnuose yra [[Quebrada del Condorito nacionalinis parkas|''Quebrada del Condorito'']] nacionalinis parkas.


[[Kategorija:Argentinos kalnai]]
[[Kategorija:Argentinos kalnai]]

11:02, 29 birželio 2012 versija

Kordobos kalnagūbriai

Kordobos kalnagūbriai (isp. Sierras de Córdoba) – kalnų grandinė centrinėje Argentinoje, tarp Pampų pietuose ir rytuose, Čiako – šiaurėje ir Andų – vakaruose. Išsidėstę daugiausia Kordobos provincijoje, nors dalis patenka į San Luiso ir Santjago del Estero provincijas. Sudaro kelio pagrindinės grandinės: Sierra Chica, Sierras de Ambargasta, Sierras Grandes, Sierras de Pocho ir Sierra de Comechingones. Aukščiausia vieta – Champaquí kalnas (2800 m). Kalnų grandines skiria platūs derlingi slėniai: Valle de Punilla, Valle de Calamuchita, Valle de Paravachasca, Valle de Traslasierra ir Valle de Conlara.

Kordobos kalnagūbriai susidarė anksčiau už Andus – Paleozojaus eroje ir buvo smarkiai eroduoti. Sudaryti daugiausia iš metamorfinių uolienų (kvarcito ir kt.). Vėliau ordoviko periode pasireiškė vulkanizmo procesai. Nurimus vulkanizmui kalnai buvo veikiami erozijos. Šių praeityje vykusių procesų pasekmė – šiuolaikiniai druskingi ežerai (pvz., Salinas Grandes). Kalnuose prasideda daug svarbių regiono upių: Primeras, Segundas, Terseras, Kuartas, Kuintas. Daug upių patvenktos. Tačiau pasiekia Paraną tik lietingais metais.

Žemutiniuose kalnų šlaituose, slėniuose klimatas šiltas, drėgnas. Vasaros karštos su neretomis liūtimis, žiemos šiltos ir sausos. Kordoboje per metus iškrenta 715 mm kritulių. Kritulių kiekis labai priklauso nuo šlaitų padėties: rytinuose gali iškristi net 1200 mm (dėl drėgnų oro masių nuo Atlanto), tuo tarpu vakariniuose – tik apie 400 mm. Kalnų žemutiniuose šlaituose vasarą temperatūra siekia 33 °C, žiemą 20 °C. Tačiau 2000 m aukštyje temperatūra jau tik 14 °C. Tačiose viršūnėse žiemą gali pasnigti.

Kalnų slėniuose ir žemutiniuose šlaituose auga miškai, nuo 2000 m prasideda kalnų pievos (kur vyrauja įvairios ašuočių rūšys). Kalnuose yra Quebrada del Condorito nacionalinis parkas.