Limožas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 45°50′7″ š. pl. 1°15′45″ r. ilg. / 45.83528°š. pl. 1.26250°r. ilg. / 45.83528; 1.26250 (Limožas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Gemini1980 (aptarimas | indėlis)
GA -> FA
Xqbot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.3) (robotas Pridedama: scn:Limoges
Eilutė 101: Eilutė 101:
[[roa-rup:Limoges]]
[[roa-rup:Limoges]]
[[ru:Лимож]]
[[ru:Лимож]]
[[scn:Limoges]]
[[sco:Limoges]]
[[sco:Limoges]]
[[sh:Limoges]]
[[sh:Limoges]]

21:01, 24 birželio 2012 versija

Limožas
pranc. Limoges
      
Vaizdas:Gare des Bénédictins.jpg
Limožas
Limožas
45°50′7″ š. pl. 1°15′45″ r. ilg. / 45.83528°š. pl. 1.26250°r. ilg. / 45.83528; 1.26250 (Limožas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Prancūzijos vėliava Prancūzija
Regionas Limuzenas
Departamentas Aukštutinis Vjenas
Gyventojų (2007) 141 200
Plotas 77,45 km²
Tankumas (2007) 1 823 žm./km²
Altitudė 294 m
Pašto kodas 87000
Tinklalapis www.ville-limoges.fr
Vikiteka Limožas

Limožas – miestas Prancūzijos centre, Vjeno dešiniajame krante, Limuzeno regiono ir Aukštutinio Vjeno administracinis centras. Svarbus transporto centras – per miestą eina Paryžių ir Tulūzą jungiantys geležinkelis ir automobilių magistralė, veikia oro uostas. Miestas garsus emalio ir porceliano dirbinių gamyba. Išplėtota elektrotechnikos, avalynės, popieriaus, maisto, automobilių detalių pramonė. Netoli Limožo kasama urano rūda. Veikia universitetas, miestas žinomas technologinių tyrimų centru. Veikia keli muziejai.

Istorija

Žinomas kaip galų lemovikų genties centras. Senovės Romos laikais mieste veikė sentas, buvo kaldinami pinigai. Nuo III a. mieste plito krikščionybė. Mieste palaidotas Šv. Martynas, greta kurio kapo IX a. pastatytas vienuolynas. Tuo metu miestas buvo padalintas į dvi dalis – pavaldžią vienuolynui ir kitą – pavaldžią vyskupui. Nuo XI a. Limožas tapo svarbiu kultūros centru, mieste veikė muzikos mokykla. Šimtamečio karo metu abi dalys palaikė priešingas kovojusias puses. 1370 m. miestą nusiaubė Eduardo Juodojo princo vadovaujama anglų kariuomenė. Formaliai miesto dalys sujungtos tik 1792 m. XVIII a. ėmė plėtotis porceliano gamyba.[reikalingas šaltinis]

Architektūra

Romaninė gotikinė šv. Stepono katedra, daug XIII ir XIV. a. bažnyčių. XVIII a. Vyskupų rūmai.

Sportas

1929 m. mieste įkurtas vienas garsiausių Prancūzijos krepšinio klubas – CSP Limoges. Klubas devynis kartus tapo Prancūzijos krepšinio čempionu, buvo pirmasis Prancūzijos klubas 1993 m. laimėjęs Europos čempionų taurę. CSP Limoges taip pat 1988 m. iškovojo Europos taurių laimėtojų bei triskart (1982, 1983 ir 2000 m.) Koračo taurę.

Miestų partnerystė

Nuorodos

Šaltiniai

Šablonas:Link FA