Salyno sutartis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
CommonsDelinker (aptarimas | indėlis)
S Išimama iliustracija Vytauto_Didžiojo_antspaudas.Royal_seal_of_Lithuanian_Grand_Duke_Vytautas_the_Great.jpg, kurią naudotojas Jameslwoodward pašalino Commons projekte
Eilutė 1: Eilutė 1:

[[Vaizdas:Vytauto Didžiojo antspaudas.Royal seal of Lithuanian Grand Duke Vytautas the Great.jpg|thumb|right|250px|Vytauto Didžiojo antspaudas]]
'''Salyno sutartis''' − Lietuvos [[Didysis kunigaikštis|didžiojo kunigaikščio]] [[Vytautas|Vytauto]] ir [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] didžiojo magistro ''Konrado fon Jungingeno'' (''Hochmeister Konrad von Jungingen'') [[sutartis]], sudaryta [[1398]] m. [[spalio 12]] d. [[Salyno sala|Salyno saloje]] ([[Nemunas|Nemune]], ties [[Nevėžis|Nevėžio]] žiotimis).{{šaltinis|{{VLE|XX|692-693||[[Edvardas Gudavičius]], [[Algirdas Matulevičius]]. Salyno sutartis}}}}
'''Salyno sutartis''' − Lietuvos [[Didysis kunigaikštis|didžiojo kunigaikščio]] [[Vytautas|Vytauto]] ir [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] didžiojo magistro ''Konrado fon Jungingeno'' (''Hochmeister Konrad von Jungingen'') [[sutartis]], sudaryta [[1398]] m. [[spalio 12]] d. [[Salyno sala|Salyno saloje]] ([[Nemunas|Nemune]], ties [[Nevėžis|Nevėžio]] žiotimis).{{šaltinis|{{VLE|XX|692-693||[[Edvardas Gudavičius]], [[Algirdas Matulevičius]]. Salyno sutartis}}}}



15:05, 19 birželio 2012 versija

Salyno sutartis − Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto ir Vokiečių ordino didžiojo magistro Konrado fon Jungingeno (Hochmeister Konrad von Jungingen) sutartis, sudaryta 1398 m. spalio 12 d. Salyno saloje (Nemune, ties Nevėžio žiotimis).[reikalingas šaltinis]

Sutarties priėmimo aplinkybės

Ši sutartis Vytautui buvo reikalinga, norint netrukdomai kariauti Rytuose (1399 m. įvyko Vorsklos mūšis su mongolais-totoriais) bei nepripažinti Jogailos ir Lenkijos siuzereniteto. Tačiau pagal šią sutartį Vytautas ordinui atidavė Žemaitiją iki Nevėžio.

Sutarties sąlygos

Pagal Salyno sutartį, Vytautas ordinui ne tik atidavė Žemaitiją, bet ir pusę Sūduvos − nuo Salyno iki Šešupės, toliau palei Šešupę, Netą, Bebrą, Narevą. Sutartimi buvo leista nevaržyti abiejų šalių prekybos. Vytautas įsipareigojo Vokiečių ordinui padėti užvaldyti Žemaitiją. Posilgės kronikos teigimu, pasirašius Salyno sutartį, Lietuvos didikai ir bajorai paskelbė Vytautą karaliumi.

Situacija po sutarties pasirašymo

Po 1398 m. Salyno sutarties kryžiuočiai siekė įsigalėti žemaičių žemėje; surengė žygių į Žemaitiją, joje pristatė daug pilių. Vytautas buvo priverstas palaikyti su jais gerus santykius ir netgi dalyvauti 1400 m. Ordino organizuotame žygyje prieš žemaičius. Tačiau 1401 m. pasirašius Vilniaus−Radomo susitarimus, Lietuvos valdovas nutarė susigrąžinti Žemaitiją. 1401 m. žemaičiai sukilo ir, padedami Vytauto, išvijo kryžiuočius, atėmė Klaipėdą, persikėlė per Nemuną. Todėl kryžiuočiai vėl pradėjo antpuolius prieš Lietuvą. Čia jie rėmė Švitrigailą, kurį norėjo padaryti didžiuoju kunigaikščiu. Kadangi Rusioje sparčiai stiprėjo Maskvos kunigaikštystė, tai Vytautas iki 1409 m. sudarė taiką su Novgorodu, Pskovu ir Maskva, tokiu būdu užsitikrindamas saugų užnugarį kovoje su vokiečiais. Užsitikrinęs saugumą Rytuose, Vytautas nukreipė jėgas prieš kryžiuočius. 1409 m. gegužės mėnesį prasidėjo Vytauto sukurstytas ir remiamas žemaičių sukilimas. Kryžiuočiai buvo išvaryti iš Žemaitijos, o ši − prijungta prie LDK. Salyno sutartis nustojo galioti 14091410 m.

Šaltiniai