Parmidžaninas

Parmidžanino „Autoportretas konvekso veidrodyje“ (1523-24, Meno istorijos muziejus Vienoje

Parmidžaninas (it. Parmigianino, tikr. Girolamo Francesco Maria Mazzola, 1503–1540 m.) – dailininkas ir graveris iš Parmos. Vienas didžiausių italų Manierizmo atstovų.

Žymiausiu jo darbu įvardijamas paveikslas „Madona ilgu kaklu“ (1540, nebaigtas, Uficių galerija).

Biografija

Girolamo Francesco Maria Mazzola gimė 1503 m. sausio 11 d. Parmoje. Tai buvo aštuntasis vaikas Filippo Mazzola ir Donatella Abbati šeimoje. Tėvas mirė jau po dviejų metų ir vaiką auklėjo dėdės Michele ir Pier Ilario, kurie patys buvo dailininkai. Būsima pravardė Parmigianino lietuviškai reikštų „Parmos vaikas“.

„Autoportretas su raudona kepure“ (1540, Nacionalinė Parmos galerija)

1515 m. Parmidžanino dėdės gavo užsakymą atlikti darbus Šv. Jono evangelisto bažnyčioje. Parmidžaninas vėliau šiuos darbus baigs, bet svarbiau, beveik, dirbdamas tuo metu bažnyčioje kaip ir Koredžas. Vos 18 metų sulaukęs Parmidžaninas jau buvo profesionaliu dailininku ir parodė savo meistriškumą kaip, pvz., altoriaus tapyboje Bardi miesto bažnyčioje. Ankstyvąją Parmidžanino tapybą akivaizdžiai paveikė Koredžas, su kuriuo jis dirbo Šv. Jono evangelisto bažnyčioje 1521 - 1523 m. Pvz., freskos Dianos ir Akteono legendos tema Rocca Sanvitale pilyje prie Parmos beveik replikuoja Koredžo kompozicijas ir figūras Šv. Pauliaus abatijoje Parmoje. Tačiau, manoma, kad Parmidžaninas nebuvo Koredžo mokiniu.

1524 m. Parmidžaninas išvyko į Romą, kad gauti užsakymų iš popiežiaus aplinkos. Romoje jis susipažino su Mikelandželo ir Rafaelio darbais, bei nutapė pagarsėjusį savo autoportretą konvekso veidrodyje. 1527 m. bedirbant prie vieno žymiausių savo darbų - „Šv. Jeronimo vizijos“, Parmidžaninas buo priverstas palikti miestą, nes tuo metu Romą užėmė plėšikaujanti Šv. Romos imperijos kariuomenė. Dailininkas persikėlė į Boloniją, kur sukūrė vieną savo garsiausių darbų - „Madona su Šv. Margarita ir šventaisiais“.

1530 m. Parmidžaninas grįžo į Parmą, kur gavo užsakymą ištapyti Santa Maria della Steccata bažnyčios altorius, kurių visgi taip ir nepabaigė. Gyvenimo pabaigoje Parmidžaninas susidomėjo alchemija, dėl ko daug darbų ir nebaigė iki galo, kaip ir garsiausio savo darbo „Madonos ilgu kaklu“, kurį pradėjo 1534 m. Domėdamasis chemija dailininkas išbandė ofortų graviravimo techniką. Parmidžaninas mirė 1540 m. rugpjūčio 24 d. Casalmaggiore miestelyje Lombardijoje, kuriame tapė paskutinius 3 metus, palaidotas vietos Frati de' Servi bažmyčioje.

Kūryba

Kaip ir daugeliui manieristų Parmidžaninui būdingas grožio idealo ieškojimas. Be jaunystės Koredžo įtakos dailininką labiausiai paveiks Rafaelio kūryba. Romoje Parmidžaninas netgi buvo vadinamas „prisikėlusiu Rafaeliu“ - tokį įspūdį sudarė graciškos ir elegantiškos jo dailės formos. Lengvu ir išpuoselėtu stiliumi dailininkas reikšmingai prisidėjo prie Aukštosios Manieros stiliaus susiformavimo Italijoje. Taipogi, dailininkas laikomas reikšmingiausiu Italijos XVI amžiaus portretistu neskaitant Venecijos dailės mokyklos meistrų.

Darbų galerija

• 
  Bardi altorius (1520, Santa Maria bažnyčia, Parma)
• 
  „Diana ir Akteonas“ (1520, Rocca Sanvitale, Parma)
• 
  „Šv. Barbora“ (1522, Prado muziejus, Madridas)
• 
  „Kolekcininko portretas“ (1524, Nacionalinė galerija Londone)
• 
  „Šv. Jeronimo vizija“ (1527, Nacionalinė galerija Londone)
• 
  „Madona su Šv. Margarita ir šventaisiais“ (apie 1528, Nacionalinė pinakoteka Bolonijoje)
• 
  „Madona Vasari“ (1525-27, Kurto institutas, Londonas)
• 
  „Gian Galeazzo Sanvitale“, portretas (1529, Capodimonte muziejus Neapolis)
• 
  „Madona su Šv. Zacharijumi“ (1530, Uficių galerija, Florencija)
• 
  „Madona ilgu kaklu“ (1534 - 1540, Uficių galerija, Florencija)
• 
  „Kupidonas drožiantis strėlę“ (1533 -35, Meno istorijos muziejus Vienoje)
• 
  „Minerva“ (1539, Karališkoji kolekcija, Vindzoras, Anglija)

Nuorodos

• Parmidžanino biografija Giorgio Vasari „Le Vite“ (anglų k.)