Butrimonys: Skirtumas tarp puslapio versijų
→Žymūs žmonės: rv |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 30: | Eilutė 30: | ||
Lietuvai praradus [[Vilniaus kraštas|Vilniaus kraštą]] sumenko Vilniaus–Alytaus kelio, o kartu ir Butrimonių ūkinė reikšmė. [[1941]] m. birželio mėn. okupacinė valdžia ištrėmė 5 Butrimonių šeimas. Per nacių okupaciją [[1941]] m. netoli Butrimonių sušaudyta apie 1000 žmonių (daugiausia – žydų). Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] Butrimonių centrinė dalis sudegė. |
Lietuvai praradus [[Vilniaus kraštas|Vilniaus kraštą]] sumenko Vilniaus–Alytaus kelio, o kartu ir Butrimonių ūkinė reikšmė. [[1941]] m. birželio mėn. okupacinė valdžia ištrėmė 5 Butrimonių šeimas. Per nacių okupaciją [[1941]] m. netoli Butrimonių sušaudyta apie 1000 žmonių (daugiausia – žydų). Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] Butrimonių centrinė dalis sudegė. |
||
[[1950]]–[[1992]] m. kolūkio ir nuo [[1979]] m. tarpūkinio paukštyno centrinė [[gyvenvietė]]. {{šaltinis| |
[[1950]]–[[1992]] m. kolūkio ir nuo [[1979]] m. tarpūkinio paukštyno centrinė [[gyvenvietė]]. {{šaltinis|Algimantas Miškinis. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės t. 2, Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai, kn. 1, Vilnius, [[2002]] m.}} <ref>{{VLE|III|674|[[Algimantas Miškinis]]|Butrimonys}}</ref> [[2001]] m. patvirtintas [[Butrimonių herbas]]. |
||
{{adm2|3}} |
{{adm2|3}} |
||
Eilutė 44: | Eilutė 44: | ||
== Architektūra == |
== Architektūra == |
||
Miestelis radialinio plano, [[urbanistikos paminklas]]. Miestelio vakarinė dalis susidarė prie kelio į Vilnių. Senojoje dalyje, susiformavusioje iki [[XVIII a.]] pabaigoje, išliko gatvių tinklas, trijų pagrindinių gatvių sankryžoje yra vienintelė Lietuvoje trikampė aikštė. Vyrauja XIX a. pabaigos – XX a. pradžios vienaukščiai mediniai ir mūriniai namai. |
Miestelis radialinio plano, [[urbanistikos paminklas]]. Miestelio vakarinė dalis susidarė prie kelio į Vilnių. Senojoje dalyje, susiformavusioje iki [[XVIII a.]] pabaigoje, išliko gatvių tinklas, trijų pagrindinių gatvių sankryžoje yra vienintelė Lietuvoje trikampė aikštė. Vyrauja XIX a. pabaigos – XX a. pradžios vienaukščiai mediniai ir mūriniai namai. <ref>{{VLE|III|674|[[Vidmantas Daugirdas]]|Butrimonys}}</ref> Aikštė apsupta XX a. pradžios pirklių ir amatininkų namų. |
||
Svarbiausias pastatas – neogotikinė [[istorizmas|istoristinio]] stiliaus XX a. pradžios [[Butrimonių Išganytojo bažnyčia]], pastatyta [[1906]]–[[1926]] m., architektas [[Antonas Filipovičius-Dubovnikas]]. |
Svarbiausias pastatas – neogotikinė [[istorizmas|istoristinio]] stiliaus XX a. pradžios [[Butrimonių Išganytojo bažnyčia]], pastatyta [[1906]]–[[1926]] m., architektas [[Antonas Filipovičius-Dubovnikas]]. |
||
Eilutė 62: | Eilutė 62: | ||
|1975|713|r1975=<ref name="LTE">{{LTE|2|348||Butrimonys}}</ref> |
|1975|713|r1975=<ref name="LTE">{{LTE|2|348||Butrimonys}}</ref> |
||
|1979|742 |
|1979|742 |
||
|1984|985|r1984=<ref name="TLE">{{TLE|1|316|Algimantas Miškinis ir kt|Butrimonys}}</ref> |
|1984|985|r1984=<ref name="TLE">{{TLE|1|316|Algimantas Miškinis ir kt|Butrimonys 1}}</ref> |
||
|1989|1109 |
|1989|1109 |
||
|2001|1126}} |
|2001|1126}} |
15:11, 10 birželio 2012 versija
- Kitos reikšmės – Butrimonys (reikšmės).
Butrimonys | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
54°30′11″š. pl. 24°15′11″r. ilg. / 54.503°š. pl. 24.253°r. ilg. | ||||||||||||||||
Apskritis | Alytaus apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė | Alytaus rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija | Butrimonių seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų | 1 126 | |||||||||||||||
Vikiteka | Butrimonys | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Istoriniai pavadinimai | * rus. Бутрыманцы[1], rus. Бутриманце[2] |
Butrimonys – miestelis Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, prie plento Punia–Onuškis, abipus Plasaupės upelio. Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras.
Yra Butrimonių gimnazija (joje yra krašto muziejus), biblioteka, vaikų darželis, paštas (LT-64061). Yra Butrimonių hipodromas.
Istorija
Manoma, kad Vytauto laikais čia buvo įkurdinti totoriai, suformavę vėlesnio miestelio pietryčių dalį – Totorių priemiestį. Jie vertėsi daržininkyste. XIV–XV a. gyvenvietė kūrėsi prie svarbaus Vilniaus–Punios kelio. Per Valakų reformą 1557 m. išmatavus kaimą, minimą 1699 m., tarp Totorių priemiesčio ir kaimo išaugo miestelis, minimas 1720 m.
1744 m. pastatyta pirmoji bažnyčia, nuo 1782 m. gyvenvietė vadinama miestu. Totorių priemiestis, buvęs pietrytinėje Butrimonių dalyje, kaimas ir miestelis vystėsi atskirai, bet iki 1849 m. susiliejo. Butrimonys keliskart kentėjo nuo karų ir gaisrų. 1787 m. sudegė 39 iš 58 žydų sodybos.
XIX a. pradžioje ypač suaktyvėjo amatai ir prekyba, 1839 m. 120 šeimų iš 140 vertėsi prekyba ir amatais. Totoriai turėjo kepyklų, odos dirbtuvių; veikė smuklė, 4 parduotuvės (1812 m.). Butrimonys degė 1835, 1856, du kartus 1869 m., taip pat 1907 m. Nuo 1878 m. miestelyje vyko dideli turgūs ir gyvulių prekymečiai, atvykdavo pirklių iš Rusijos ir Lenkijos. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje pusė miestelio gyventojų buvo žydai, jie čia turėjo įvairių krautuvių.
Lietuvai praradus Vilniaus kraštą sumenko Vilniaus–Alytaus kelio, o kartu ir Butrimonių ūkinė reikšmė. 1941 m. birželio mėn. okupacinė valdžia ištrėmė 5 Butrimonių šeimas. Per nacių okupaciją 1941 m. netoli Butrimonių sušaudyta apie 1000 žmonių (daugiausia – žydų). Per Antrąjį pasaulinį karą Butrimonių centrinė dalis sudegė.
1950–1992 m. kolūkio ir nuo 1979 m. tarpūkinio paukštyno centrinė gyvenvietė. [reikalingas šaltinis] [3] 2001 m. patvirtintas Butrimonių herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
1897–1919 m. | Butrimonių valsčiaus centras | ? |
1919–1950 m. | Alytaus apskritis | |
1950–1962 m. | Butrimonių apylinkės centras | Jiezno rajonas |
1962–1995 m. | Alytaus rajonas | |
1995– | Butrimonių seniūnijos centras | Alytaus rajono savivaldybė |
Pavadinimo kilmė
Manoma, kad miestelio vardas aiškiai kilęs nuo asmenvardžio, tikriausiai pavardės Butrimonis.
Architektūra
Miestelis radialinio plano, urbanistikos paminklas. Miestelio vakarinė dalis susidarė prie kelio į Vilnių. Senojoje dalyje, susiformavusioje iki XVIII a. pabaigoje, išliko gatvių tinklas, trijų pagrindinių gatvių sankryžoje yra vienintelė Lietuvoje trikampė aikštė. Vyrauja XIX a. pabaigos – XX a. pradžios vienaukščiai mediniai ir mūriniai namai. [4] Aikštė apsupta XX a. pradžios pirklių ir amatininkų namų.
Svarbiausias pastatas – neogotikinė istoristinio stiliaus XX a. pradžios Butrimonių Išganytojo bažnyčia, pastatyta 1906–1926 m., architektas Antonas Filipovičius-Dubovnikas.
Gyventojai
1784 m. miestelyje buvo 38 žydų šeimos, 192 asmenys. 1795 m. miestelyje buvo 277, dvare – 42, kaime – 94 gyventojai.
Demografinė raida tarp 1795 m. ir 2001 m. | ||||||||
1795 m. | 1861 m. | 1862 m.*[2] | 1891 m.*[1] | 1897 m.sur. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[5] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
423 | 1 827 | 1 827 | 2 400 | 2 394 | 631 | 847 | ||
1970 m.sur. | 1975 m.[6] | 1979 m.sur. | 1984 m.[7] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | - | ||
786 | 713 | 742 | 985 | 1 109 | 1 126 | - | ||
| ||||||||
|
Žymūs žmonės
Butrimonyse gimė:
- 1843 m. Daugpilio rabinas Meiras Simča [8]
- 1865 m. garsiausias Renesanso meno kritikas Bernardas Berensonas
- 1964 m. politologas Adas Jakubauskas
Šaltiniai
- ↑ 1,0 1,1 Бутрыманцы. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 5 (9) : Буны — Вальтер. С.-Петербургъ, 1891., 85 psl. (rus.)
- ↑ 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 342 psl.
- ↑ Algimantas Miškinis. Butrimonys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 674 psl.
- ↑ Vidmantas Daugirdas. Butrimonys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 674 psl.
- ↑ Butrimonys. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 296 psl.
- ↑ Butrimonys. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, II t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1977. T.II: Bangladešas-Demokratinis, 348 psl.
- ↑ Algimantas Miškinis ir kt. Butrimonys 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 316
- ↑ Robert Daniłowicz, W stronę Butrymańc, Rzeczpospolita, 2009-12-12
- Butrimonys (sud. Danutė Anušauskienė). – Alytus: Albagrafija, 2007. – 116 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-639-15-2
Nuorodos
- Butrimonys
- Butrimonys. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 396 psl.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
STAKLIŠKĖS – 13 km | |||||||||||
PUNIA – 11 km |
|
Eičiūnai – 4 km | |||||||||
Raižiai – 5 km Tabalenka – 6 km ALYTUS – 21 km |
Trakininkai – 2 km Pivašiūnai – 10 km |
|