Žiemos saulėgrįža: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
MerlIwBot (aptarimas | indėlis)
Escarbot (aptarimas | indėlis)
Eilutė 29: Eilutė 29:
[[ko:동지]]
[[ko:동지]]
[[mk:Краткоденица]]
[[mk:Краткоденица]]
[[ms:Solstis Musim Sejuk(Dong Zhi)]]
[[nl:Kortste dag]]
[[nl:Kortste dag]]
[[nn:Vintersolkverv]]
[[nn:Vintersolkverv]]
Eilutė 37: Eilutė 36:
[[ru:Зимнее солнцестояние]]
[[ru:Зимнее солнцестояние]]
[[simple:Winter solstice]]
[[simple:Winter solstice]]
[[sk:Zimný slnovrat]]
[[sv:Vintersolståndet]]
[[sv:Vintersolståndet]]
[[th:เหมายัน]]
[[th:เหมายัน]]

21:19, 5 birželio 2012 versija

Vaizdas:Julfest Wintersonnenwende 2005 - Brennendes Sonnenrad.jpg
Degantis Saulės ratas Jolės šventės (žiemos saulėgrįžos) metu

Žiemos saulėgrįža – metų laikotarpis, kuomet Saulė pasiekia minimalų aukštį zenite. Tai trumpiausios dienos ir ilgiausios nakties metuose laikotarpis. Šiaurės pusrutulyje būna gruodžio 20 – 23 d., pietų – birželio 20 – 23 d. Žiemos saulėgrįža reiškia virsmą į naują būseną, Saulės atgimimą, naujo gyvenimo pradžią daugelyje kultūrų ir pažymima įvairiomis šventėmis bei apeigomis. Iš senovės judėjų apeigų išsivystė Kalėdos, Japonijoje švenčiama Amaterasu, Kinijoje – Todži, Peru – Inti Raymi, senovės Graikijoje – Saturnalijos, Romoje – Sol Invictus, germanų tautose – Jolė, slavų, baltų tautose – Koleda.

Taip pat skaitykite