Emocija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
ryght
Eilutė 1: Eilutė 1:
--[[Specialus:Indėlis/78.58.31.221|78.58.31.221]] 21:49, 3 birželio 2012 (EEST){{Šablonas:Emocijų šablonas}}
--[[Specialus:Indėlis/78.58.31.221|78.58.31.221]] 21:49, 3 birželio 2012 (EEST){{Šablonas:Emocijų šablonas}}


'''Emocija''' ({{la|e(x)}} – iš, nuo + ''motio'' – judėjimas, veiksmas, gestas) – stipri, greičiausiai ne [[sąmonė|sąmoningai]], bet automatiškai, [[nervų sistema|nervų sistemos]] sukeliama dvasinė būsena, savo ruožtu įtakojanti teigiamas arba neigiamas [[fiziologija|fiziologines]] reakcijas. Emocijos ir [[jausmai]] laikomi skirtingais dalykais. Emocijas tyrinėja [[psichologija]], [[neuromokslai]], neseniai ir [[dirbtinis intelektas|dirbtinio intelekto]] sferoje.
'''Emocija''' ({[[Vaizdas:{la|e(x)}} – iš, nuo + ''motio'' – judėjimas, veiksmas, gestas) – stipri, greičiausiai ne [[sąmonė|sąmoningai]], bet automatiškai, [[nervų sistema|nervų sistemos]] sukeliama dvasinė būsena, savo ruožtu įtakojanti teigiamas arba neigiamas [[fiziologija|fiziologines]] reakcijas. Emocijos ir [[jausmai]] laikomi skirtingais dalykais. Emocijas tyrinėja [[psichologija]], [[neuromokslai]], neseniai]] ir [[dirbtinis intelektas|dirbtinio intelekto]] sferoje.


Daugelis [[psichologija|psichologų]] sutaria, kad emocijos atsiradimui reikalingi šie elementai, kurie gali būti įvairaus stiprumo:
Daugelis [[psichologija|psichologų]] sutaria, kad emocijos atsiradimui reikalingi šie elementai, kurie gali būti įvairaus stiprumo:

20:50, 3 birželio 2012 versija

--78.58.31.221 21:49, 3 birželio 2012 (EEST)Šablonas:Emocijų šablonas

Emocija ({[[Vaizdas:{la|e(x)}} – iš, nuo + motio – judėjimas, veiksmas, gestas) – stipri, greičiausiai ne sąmoningai, bet automatiškai, nervų sistemos sukeliama dvasinė būsena, savo ruožtu įtakojanti teigiamas arba neigiamas fiziologines reakcijas. Emocijos ir jausmai laikomi skirtingais dalykais. Emocijas tyrinėja psichologija, neuromokslai, neseniai]] ir dirbtinio intelekto sferoje.

Daugelis psichologų sutaria, kad emocijos atsiradimui reikalingi šie elementai, kurie gali būti įvairaus stiprumo:

  • Fiziologinės reakcijos sužadinimas;
  • Elgesio išraiška, pvz., veido išraiškos;
  • Sąmoningas emocijos suvokimas.

Šiuo metu neaišku, ar gyvūnai bei ar visi žmonės išgyvena emocijas. Emocijos pasireiškia fiziškai, dažnai nevalingai, ir kyla iš subjektyvių žmogaus jausmų, suvokimų ar įsitikinimų apie tam tikrus realius arba įsivaizduojamus dalykus, jų sąryšį.

Įprasta manyti, kad emocijos yra priešingybė blaiviam mąstymui, tačiau pasak paskutinių tyrimų, emocijos yra pagrindinis elementas žmogaus sprendimų priėmimo bei planavimo procesuose. Yra teigiančių, kad emocijos įeina į žmogaus pažinimo procesą, taip pat pabrėžiančių, kad žmogiškos emocijos skiriasi nuo gyvūnų panašaus elgesio. --78.58.31.221 21:49, 3 birželio 2012 (EEST)

Emocijų klasifikacija

Viena populiariausių klasifikacijų – Robert Plutchik aštuonios pagrindinės emocijos: „* „pyktis

Manoma, kad šios p“agrindinės emocijos liejasi tarpusavyje panašiai kaip spalvos, taip susidarant pilnam žmogaus emocijų „spektrui“. Plutchik teigia, kad pagrindinės emocijos atsirado evoliucijos eigoje, kiekviena turi santykį su išlikimo svarba ir įeina į žmogaus prigimtį. Pvz., baimė paskatina pasitraukimą iš pavojingos situacijos, pyktis – kovą dėl išlikimo

Paul Ekman tyrimas su Papua Naujosios Gvinėjos Fore gentimi parodė, kad kai kurios emocijos greičiausiai yra įgimtos. Akmens amžiaus kultūrą išlaikę žmonės galėjo pagal nuotraukas įvardinti žmonių iš jiems nepažįstamų šiuolaikinių kultūrų veido išraiškas. Pagal Ekman pagrindinės ir universalios emocijos yra pyktis, baimė, liūdesys, laimės jausmas, pasibjaurėjimas.

Fizinės reakcijos

Dažniausiai su tam tikromis emocijomis siejVaizdas:Amos šios fiziologinės reakcijos:

  • Baimė jaučiama kaip padažnėjęs širdies plakimas, padidėjęs raumenų įsitempimas.
  • Pyktis fiziologiniu požiūriu sukelia panašias reakcijas kaip baimė.
  • Liūdesys paprastai jaučiamas kaip gerklės, akių įsitempimas bei rankų, kojų atpalaidavimas.
  • Gėda gali pasireikšti šiluma viršutinėje krūtinės dalyje bei veide.
  • Troškimas, aistra pasireiškia gerk[[Vaizdas:lės sausumu, sunkiu kvėpavimu, padidėjusiu širdies ritmu.

]] Psichoterapeutai mano, kad trikdančios emocijos atpalaiduojamos emocine „iškrova“ – verkimu, juokimusi, prakaitavimu, drebėjimu. Tad šios reakcijos nelaikomos pačių emocijų dalimi, o greičiau reakcijomis į emocijų sukeliamus nemalonius jausmus ar būsenas.