Naujojo Sibiro salos: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
CocuBot (aptarimas | indėlis)
LaaknorBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: da:Nysibiriske øer
Eilutė 44: Eilutė 44:
[[ca:Illes de Nova Sibèria]]
[[ca:Illes de Nova Sibèria]]
[[cs:Novosibiřské ostrovy]]
[[cs:Novosibiřské ostrovy]]
[[da:Nysibiriske øer]]
[[de:Neusibirische Inseln]]
[[de:Neusibirische Inseln]]
[[en:New Siberian Islands]]
[[en:New Siberian Islands]]

18:59, 19 gegužės 2012 versija

Naujojo Sibiro salos

Naujojo Sibiro salos (rusiškai: Новосибирские острова) yra archipelagas Rytų Sibiro šiaurinėje pakrantėje, tarp Laptevų ir Rytų Sibiro jūrų. Įeina į Jakutijos Respublikos sudėtį.

Geografija

Naujojo Sibiro saloms priklauso Anžu salos, kurių plotas maždaug apie 29 000 km², jos susideda iš:

Į pietus ir arčiau Sibiro žemyninės dalies išsidėsčiusios Liachovo salos (6100 km²):

Mažosios De Longo salos (228 km²) išsidėsčiusios Naujojo Sibiro šiaurės rytuose:

Reljefas

Dauguma iš archipelago salų yra gana žemai ir susideda iš blogai sukibusių nuosėdinių uolienų. Jo vakarinė dalis susideda iš klinčių ir skalūno. Aukščiausias taškas – 374 m (Malakatin Taso kalnas, Kotelno saloje). Klimatas yra arktinis ir atšiaurus. Sniegas paviršių dengia 9 mėnesius per metus.

Klimatas

  • Vidutinė temperatūra sausį: nuo −28 °C iki −31 °C
  • Temperatūra liepą: pakrantėse Ledinis arktinis vanduo padaro temperatūra reliatyviai žemą. Vidutinė maksimali temperatūra yra: nuo +8 °C iki +11 °C Ir vidutinė žemiausia temperatūra: nuo -3 °C iki +1 °C.

Salų viduje vidutinė maksimali temperatūra liepą yra: nuo +16 °C iki +19 °C ir vidutinė žemiausia: nuo +3 °C to +6 °C.

Krituliai: iki 132 mm per metus

Amžinasis įšalas ir požeminis ledas labai paplitę po visą teritoriją. Salų paviršius yra padengtas arktinės tundros augmenija ir gausybe ežerų.

Pirmoji žinia apie Naujojo Sibiro salų egzistavimą buvo atnešta Kozako Jakovo Permiakovo XVIII a. pradžioje. 1712 m. kazokas, lydimas M. Vagino pasiekė Didžiąsias Liakchovskio salas XIX a. pradžioje salos buvo ištyrinėtos Jakovo Sannikovo, Matvėjaus Gedenschtromo ir kitų.