Marija Magdalietė: Skirtumas tarp puslapio versijų
S r2.7.3) (robotas Pridedama: et, id, lv Keičiama: th, vi |
S r2.7.3) (robotas Keičiama: ta:மகதலேனா மரியாள் |
||
| Eilutė 71: | Eilutė 71: | ||
[[sv:Maria från Magdala]] |
[[sv:Maria från Magdala]] |
||
[[sw:Maria Magdalena]] |
[[sw:Maria Magdalena]] |
||
[[ta:மகதலேனா மரியாள்]] |
|||
[[ta:மகதலா மரியா]] |
|||
[[th:มารีย์ชาวมักดาลา]] |
[[th:มารีย์ชาวมักดาลา]] |
||
[[tl:Maria Magdalena]] |
[[tl:Maria Magdalena]] |
||
00:59, 19 gegužės 2012 versija
Marija Magdalietė (arba Magdalena; hebr. מרים „karti“), Naujajame Testamente – Magdalos miestelio moteris, iš kurios pagal Bibliją, Kristus išvarė septynius demonus. Taip pat tikima, kad rabinų pagauta paleistuvaujanti moteris, į kurią Kristus liepė rabinams mesti akmenį, jei jie patys "be nuodėmės", buvo būtent Marija Magdalietė. Romos katalikybėje, stačiatikybėje ir anglikonizme ji laikoma šventąja, bet krikščioniškajame fundamentalizme – tik nusidėjusia moterimi.
Teigiama, kad Marijos Magdalietės palaikai buvo paslėpti nuo saracėnų ir atrasti 1279 metais Provanse (dabartinėje Prancūzijoje), jos kaukolė saugoma Saint Maximin - la-Sainte-Baume miestelio katedros požemiuose, kitos kūno dalys neišliko, jas išsinešiojo keliaujantys piligrimai ir popiežiai [reikalingas šaltinis].