Juan Rodríguez Cabrillo: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Idioma-bot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.2) (robotas Pridedama: ar, be-x-old, bg, ca, cs, da, de, en, fi, fr, he, is, it, ky, mwl, nl, pl, pt, ru, sk, sv, uk
EmausBot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.2+) (robotas Keičiama: it:Juan Rodríguez Cabrillo
Eilutė 27: Eilutė 27:
[[he:חואן רודריגז קברילו]]
[[he:חואן רודריגז קברילו]]
[[is:Juan Rodríguez Cabrillo]]
[[is:Juan Rodríguez Cabrillo]]
[[it:Juan Rodriguez Cabrillo]]
[[it:Juan Rodríguez Cabrillo]]
[[ky:Кабрильо, Хуан Родригес]]
[[ky:Кабрильо, Хуан Родригес]]
[[mwl:João Rodrigues Cabrilho]]
[[mwl:João Rodrigues Cabrilho]]

17:42, 18 gegužės 2012 versija

Chuanas Rodrigesas Karbrilijas

Chuanas Rodrigesas Karbrilijas (isp. Juan Rodríguez Cabrillo, port. João Rodrigues Cabrilho; g. ~1498-1500 m. – m. 1543 m. sausio 3 d.) – greičiausiai portugalų kilmės Ispanijos keliautojas. Jis tapo pirmuoju europiečiu, pasiekusiu dabartinių Jungtinių Valstijų vakarinę pakrantę.

Nėra žinoma tiksli keliautojo gimimo vieta ir kilmė. Dalis autorių nurodo, kad Kabrilijų giminė kilo iš Kabrilo kaimo Montalegrės savivaldybėje (šiaurės Portugalija). Manoma, kad dalyvavo Panfilo de Narvaeso ekspedicijoje, kuri turėjo sustabdyti be leidimo į Meksiką išvykusį Kortesą. 1519 m. Karbilijo pavardė minima tarp Korteso karių, taigi, jis greičiausiai dalyvavo Tenočtitlano užkariavime, o vėliau Korteso žygiuose į Centrinę Ameriką. 1530 m. įsikūrę Gvatemalos Santjage, 1532 m. buvo išvykęs į Ispaniją, kur vedė Beatrisę Sančes de Ortegą. Vėliau grįžo į Gvatemalą, kur gyveno su šeima, vertėsi prekyba. 1541 m. Agvos ugnikalnio išsiveržimas sugriovė miestą, todėl Kabrilijas persikėlė prie jūros ir ėmė verstis prekių gabenimu jūromis.

1541 m. Pedras de Alvaradas suorganizavo 12 laivų ekspediciją ištyrinėti šiaurinius Ramiojo vandenyno krantus, tačiau užsilaikė Naujojoje Galisijoje, kur bandė numalšinti čičimekų sukilimą, vadovaujamą Fransisko Tenamastlės. Alvaradas žuvo, todėl vicekaralius Antonijus de Mendosa paskyrė Chuan Rodrigesą Kabriliją pratęsti ekspediciją su dviem išlikusiais Alvarado laivais. 1542 m. iš Bara de Naviado (Chaliskas) išvykęs keliautojas pasiekė Kalifornijos pusiasalį ir Kalifornijos įlanką, jau anksčiau atrastus Fransisko de Uljoa. Kabrilijo tikslas buvo rasti mitinį Sibolos miestą bei Aniano sąsiaurį, kuris turėtų jungti abu vandenynus. Keliautojas 1542 m. rugpjūčio 5 d. pasiekė Sedroso salą – toliausią Uljoa pasiektą žemę. Jis tęsė kelionę į šiaurę Kalifornijos pakrantėmis ir pasiekė dabartinio San Diego pakrantes, o kiek vėliau – Los Andželo pakrantes. Spalio 7 d. Kabilijas įplaukė į Kanalo salyną, o spalio 17 d. pasiekė Konsepsjono kyšulį. Dėl stiprių vėjų ekspedicija negalėjo toliau plaukti į šiaurę, blaškėsi po Kanalo salyną. 1543 m. sausio 3 d. Chuanas Rodrigesas Karbrilijas mirė dėl per mūšį su indėnais sulaužytos rankos. Manoma, kad keliautoja buvo palaidotas Santa Katalinos saloje.

Pasibaigus žiemos vėjams, ekspediciją pratęsė Bartolomė Ferelas, pasiekęs Mendosino kyšulį (dab. Kalifornijos šiaurėje). Vėliau keliautojai galbūt pasiekė Oregono pakrantes, bet dėl blogų orų turėjo apsisukti ir 1543 m. balandį grįžo į Chaliską.

Chuano Rodriegeso Kabrilijo garbei pavadinti įvairūs geografiniai objektai Kalifornijoje, San Diege pastatytas paminklas.