Diakritiniai ženklai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
88 baitai pašalinti ,  prieš 10 metų
S (r2.7.1) (robotas Keičiama: nn:Diakritisk teikn)
 
[[Lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]] naudojami [[kairinis kirtis|kairinis]] ir [[dešininis kirtis|dešininis]] kirčiai bei [[tildė]], kad [[žodynai|žodynuose]] parodytų teisingą žodžio kirčiavimą. Raidės su [[paukštelis (diakritinis ženklas)|paukšteliais]] (''č, š'' ir ''ž'')
laikomos kaip atskiros raidės nuo ''c, s'' ar ''z'' ir yra savarankiškos rikiavime. Raidės su [[nosinė (diakritinis ženklas|nosinėmis]] (''ą, ę, į'' ir ''ų''), [[brūkšnelis (diakritinis ženklas)|brūkšneliais]] (''ū'') ir [[taškelis (diakritinis ženklas)|taškeliais]] (''ė'') taip pat yra laikomos savarankiškomis, bet rikiavime neturi savarankiškumo. Dar žinotina, kad lietuvių kalboje nėra žodžių prasidedančių didžiosiomis ''Ų ir Ę''.
Raidės ''Ų ir Ę'' lietuvių kalboje naudojamos tik kaip mažosios ''ų ir ę''. Tekstuose ''Ų ir Ę'' nenaudojamos, nes nėra tokių žodžių, kurie prasidėtų šiomis raidėmis.
 
Ne visi atskiri ženklai yra diakritiniai. Pavyzdžiui, [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] taškeliai ant ''i'' ir ''j'' nėra diakritiniai ženklai, o tų raidžių dalys. Bet būna taip, kad vienoje kalboje ženklas yra diakritinis, o kitoje ne. Pavyzdžiui, [[Portugalų kalba|portugalų]], [[Ispanų kalba|ispanų]] ir [[Katalonų kalboje|katalonų]] kalbose ''u'' ir ''ü'' yra kaip paprastos raidės, o [[Estų kalba|estų]], [[Vengrų kalba|vengrų]], [[Turkų kalba|turkų]] ir [[Azerių kalba|azerių]] kalbose jos laikomos specifinėmis.
Anoniminis naudotojas

Naršymo meniu