Mažeikiai

Kitos reikšmės – Mažeikiai (reikšmės).

Mažeikiai
Mažeikiai 55°š. pl. 25°r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Telšių apskritis
Savivaldybė	Mažeikių rajono savivaldybė
Įkūrimo data	1290 m.
Gyventojų (2010)	40 172
Plotas	22,79 km²
Tankumas (2010)	1 763 žm./km²
Altitudė	81 m
Pašto kodas	LT-89001
Vikiteka	Mažeikiai

Mažeikiai – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Telšių apskrityje, 46 km į šiaurę nuo Telšių. Mažeikių rajono savivaldybės centras, Mažeikių seniūnija, yra apylinkės seniūnijos ir Reivyčių seniūnijos administracinis centras.

Geografija ir gamta

Mažeikiai įsikūrę Ventos vidurupio žemumoje, miesto pietiniu pakraščiu teka Venta. Miesto dalys – Kalnėnai, Reivyčiai, Senamiestis. Prie Mažeikių yra Didžlaukių pelkė ir durpynas.

Aplinkinės gyvenvietės
	Liepoja 85 km	Saldus 41 km	Duobelė 68 km
	Skuodas 53 km		Naujoji Akmenė 35 km
	Seda 27 km	Telšiai 40 km	Šiauliai 75 km

Nuo miesto driekiasi keliai  170  Mažeikiai–Skuodas ,  163  Ežerė–Mažeikiai ,  155  Kuršėnai–Mažeikiai ,  164  Mažeikiai–Plungė–Tauragė . Iš pietryčių šiaurės vakarų link eina geležinkelis Šiauliai–Liepoja, nuo Mažeikių – geležinkelis į Jelgavą.

Geležinkelio ruožas

Venta Mažeikiai Laižuva Viekšniai

Istorija

Archeologų teigimu, dabartinės Mažeikių apylinkės XI-XIII a. buvo apgyvendintos kuršių ir priklausė Ceklio žemei, o žemaičiai šiuose kraštuose atsirado gerokai vėliau.

Mažeikių vardas pirmą kartą paminėtas XIII a. Yra žinoma, kad 1290 m. žemaičių žygio į Žiemgalą metu kalavijuočiai sumušė kunigaikščio Mažeikos kariuomenės būrį. Pasak Livonijos kronikos, 1332 m. Livonijos ordino magistro Everhardo vadovaujama kariuomenė „įvykdė karo žygį į netikėlių žemaičių kraštą ir pasiekė Mazeikia (Mažeikių) ir Windeikia dvarus“. Remiantis tuo galima manyti, kad XIV a. minima karaliaus Mažeikos žemė yra davusi pavadinimą dabartiniam Mažeikių miestui, šį valdovą reikia laikyti Mažeikių įkūrėju, o 1290 m. yra Mažeikių įkūrimo data.

Spėjama, kad 1332 m. kalavijuočių sunaikinto Mažeikių dvaro centras nebuvo atstatytas, tačiau toje vietoje plytėjęs kaimas po riterių puolimo atsikūrė, nors bent kiek didesnės reikšmės vėliau neįgijo. XVI a. tai buvo mažas kaimelis, apsuptas girių ir pelkių, apylinkėse siautėjo plėšikai, kurių aukų kaulų aptinkama ir mūsų laikais.

Mažeikiai ir aplinkinės teritorijos Lietuvai galutinai atiteko 1529 m., pasirašius sutartį su Livonija. Kaimas paminėtas XVI a. vidurio dokumentuose galbūt dėl Valakų reformos: iš XIX a. antrosios pusės kartografinės medžiagos galima spėti, kad jo žemės anuo metu buvo matuotos. 1865 m. kaimo sodybos (jų buvo 13) gana padrikai išsidėstė dešiniajame Ventos krante, abipus Aplūkio upelio, maždaug 2 km į pietus nuo Viekšnių-Leckavos kelio.

Mažeikių miesto augimo pradžia – 1868 m. prasidėję Liepojos-Romnų geležinkelio, (tada dar vadinamo Lentvario-Liepojos geležinkeliu) atkarpos Liepoja–Kaišiadorys tiesimo darbai ir projektuotojų pasirinkimas vieną iš stotelių įkurti Mažeikių kaimo pakraštyje. Netrukus, 1874 m. į Mažeikius nutiesta Mintaujos geležinkelio atšaka iš Mintaujos ir 1880 m. palei tuometinę Stoties gatvę iškirtus mišką skirti sklypai gyvenvietei. Joje buvo apie 400 trobesių, 15 parduotuvių, rinkosi turgus. 1885 m. įsteigta vaistinė. Miestas pradėjo augti, formavosi pirmosios gatvės – Didžioji ir Stoties (dabar Laisvės ir Vasario 16-sios), kurios 1895 m. išgrįstos akmenimis. 1899 m. Mažeikių geležinkelio stotis pavadinta Muravjovo – 1863 m. sukilimo slopintojo vardu, tačiau piktnaudžiaudami caro valdžios pareigūnai taip vadino visą besikuriantį miestelį. Mažeikių vardu vadintas kaimas buvęs kitoje geležinkelio linijos pusėje. Tuo metu tai buvo daugiatautis miestas, čia kūrėsi žydai, rusai, latviai. 1896 m. įkurta valstybinė mokykla. XIX a. antroje pusėje – 1904 m. per Mažeikių geležinkelio stotį buvo gabenamos didelės draudžiamosios lietuviškos literatūros siuntos.

Mažeikių Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkvė

Pirmieji maldos namai – 1894 m. pašventinta stačiatikių Mažeikių Šv. Dvasios cerkvė, dar po kelių metų veikė ir žydų sinagoga, Mažeikių evangelikų liuteronų bažnyčia. Pirmoji katalikų bažnyčia Mažeikiuose pastatyta ir pašventinta tik 1905 m. Klebono P. Meškausko, vargonininko K. Pukevičiaus dėka prasidėjo aktyvesnis lietuvių visuomeninis gyvenimas, įsteigtas „Saulės” draugijos skyrius, pastatytoje špitolėje įkurta pirmoji lietuviška „Saulės” pradžios mokykla, skaitykla biblioteka, suburtas choras.

1893 m. miestelyje buvo 13 krautuvių, 5 smuklės. Pirmoji didesnė įmonė – antrinių žaliavų perdirbimo fabrikas atidarytas 1895 m. Jame dirbo apie 40 darbininkų. Po 1902 m. pastatytos garvežių ir vagonų remonto dirbtuvės, įsteigta geležinkelininkų mokykla. Netrukus dar įkurti cikorijos ir degtukų šiaudelių fabrikai, skardos dirbtuvė, gaminusi kibirus ir laistytuvus, linų apdirbimo įmonė, plytinė, koklių dirbtuvė, muilo gamybos, saldainių įmonėlės. 1905 m. buvo daugiau kaip 10 pramonės įmonių, 1912 m. pradėta statyti ketaus liejykla. 1914 m. suteiktos miesto teisės. 1908–1910 m. pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia.

I pasaulinio karo metais miestas smarkiai nukentėjo, išdegė beveik visas centras, nes palei Ventą 1915 m. vyko rusų ir vokiečių kariuomenės mūšiai. Traukdamiesi Rusijos imperijos kariuomenės daliniai susprogdino geležinkelio vandentiekį ir elektrinę, išvarė į Rusiją žydus. Vokietijos kariuomenė greta Mažeikių sušaudė apie 60 žmonių. 1918 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1919 m. vasario mėn. miestą buvo trumpam užėmusi Raudonoji armija. 1919 m. įkurta Mažeikių apskritis. 1919 m. lapkričio mėn. Lietuvos kariuomenės daliniai mieste kovojo su bermontininkais. ^{[reikalingas šaltinis]}

Pasibaigus karui į Mažeikius savo pretenzijas pareiškė Latvija, nes geležinkelio mazgas latviams turėjo strateginę reikšmę – jungė Liepoją su Ryga. Tik tarptautinio arbitražo sprendimu šis ginčas buvo išspręstas Lietuvos naudai.

Mažeikiai 1924 m.: Stoties (dabartinė Vasario 16-osios) gatvė

Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia

1922 m. miestas išplėstas. Tarpukariu Mažeikiai tapo apskrities centru (vietoje Sedos), pirmuoju burmistru buvo paskirtas buvęs knygnešys Jonas Motuzas, aktyvus visuomeninio gyvenimo dalyvis. Dar tebevykstant nepriklausomybės kovoms 1919 m. mieste atidaryta privati vidurinė mokykla, kuri netrukus peraugo į valstybinę gimnaziją. 1922 m. atidaryta ligoninė, tais pačiais metais mieste įkurta biblioteka, 1928 m. savo namuose Stasys Ličkūnas atidarė muziejų. 1924 m. Mažeikiams pakartotinai suteiktos miesto teisės. 1928 m. įkurta Mažeikių katalikų parapija.

Nepriklausomybės pradžioje Mažeikiai buvo svarbus geležinkelio mazgas, jungęs Lietuvą su Klaipėdos uostu. Mieste kūrėsi vis naujos urminės prekybos įmonės, Mažeikiai tapo nebe gamintojų ir perdirbėjų, o prekybininkų miestu. Tačiau 3-ojo dešimtmečio viduryje nutiesus geležinkelio liniją Kretinga–Amaliai, Mažeikių kaip tranzitinio mazgo reikšmė sumenko.

Prasidėjo ekonominis nuosmukis, gana neilgas, kadangi mažeikiškiai vėl ėmėsi plėtoti pramonės verslą. Atidarytas brolių Šadauskų alaus bravoras, garinis malūnas, pieninė, baldų dirbtuvės, elektros jėgainė. 1940 m. Mažeikiuose veikė 26 pramonės įmonės. Tuo metu buvo 4 bankai, veikė kredito draugija. Mažeikiuose ketvirtąjį dešimtmetį pastatoma nauja, moderni Juozo Tumo-Vaižganto vardu pavadinta pradžios mokykla, ligoninė, Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia (katalikų), bankas (arch. Mykolas Songaila), rotušė (arch. J. Okunis).

1940 m. birželio mėn. TSRS okupavus Lietuvą 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. TSRS valdžia ištrėmė daugiau kaip 170 miestiečių. 1941 m. rugpjūčio mėn. Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu Mažeikiuose nužudyta apie 4000 žydų. 1944 m. spalio mėn., vengdami TSRS kariuomenės junginių apsupimo, Vokietijos kariuomenės daliniai pasitraukė iš miesto, per karinius veiksmus sugriautas jo centras. 1945 m. įsteigta LLA Mažeikių apskrities Alkos partizanų rinktinė, 1946 m. veikė LLA Mažeikių miesto kuopa.

1941 m. buvo parengtas miesto išplėtimo planas, bet Antrojo pasaulinio karo dideli sugriovimai ir emigracija vėl skaudžiai atsiliepė tolesnei miesto plėtrai. Pamažu pokaryje buvo atstatytos prieš karą veikusios įmonės: linų fabrikas, alaus darykla, įkuriami avalynės, baldų fabrikai, sviesto gamykla, duonos kombinatas. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu, 1950 m. Mažeikiai tapo rajono centru.

1959 m. įsteigta Mažeikių elektrotechnikos gamykla, gaminusi variklius skalbimo mašinoms, po dešimtmečio – Mažeikių kompresorių gamykla, gaminusi kompresorius šaldytuvams. 1980 m. pradėjo dirbti naftos perdirbimo įmonė (dabartinė „Mažeikių nafta“), išaugusi Juodeikių kaimo vietoje, nutiestas naftotiekis Polockas-Mažeikiai. Mažeikiai tapo didžiausiu pramoniniu miestu Žemaitijoje. Gyventojų skaičius išaugo nuo 8 iki 49 tūkstančių. Pastatytas modernus Naftininkų kultūros centras. Pietinėje miesto dalyje išaugo didelis mikrorajonas, pastatyti Kalnėnų, Naftininkų, Ventos, Tirkšlių gyvenamieji mikrorajonai.

1988 m. rugsėjo 25 d. susikūrė Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. 1990 m. balandžio 18 d. nuo Mažeikių, kai buvo nutrauktas naftos tiekimas iš TSRS, prasidėjo Lietuvos ekonominė blokada.

1996 m. patvirtintas Mažeikių herbas.

Naftininkų gatvė

Naujametinė miesto iliuminacija sutinkant 2007 m.

Naftos verslo ir jį aptarnaujančių įmonių suklestėjimas, spartus individualių kvartalų augimas gali būti vadinamas Mažeikų aukso amžiumi. Po 1995 m. administracinės reformos Mažeikiai liko rajono centru, dalį savivaldos funkcijų perleisdami apskrities centrui Telšiams. Ne visada sėkminga privatizacija, Rusijos eksporto rinkų praradimai lėmė daugelio Mažeikių įmonių bankrotą ar veiklos sustabarėjimą, išaugo bedarbystė. Šiuo metu pastebimos ir teigiamos tendencijos – buvusių gamyklų cechuose kuriasi naujos įmonės.

Yra 3 pašto skyriai, ligoninė, du pirminės sveikatos priežiūros, 3 šeimos medicinos, psichikos centrai, pagyvenusių žmonių ir vaikų globos, nakvynės namai, politechnikos, spec. internatinė, muzikos, dailės, sporto, choreografijos mokyklos, mokykla-darželis, 10 lopšelių-darželių, kultūros, rusų kultūros, švietimo, šeimos, turizmo ir verslo informacijos, moksleivių techninės kūrybos centrai, moksleivių namai, jaunųjų gamtininkų stotis, Mažeikių rajono savivaldybės viešoji biblioteka.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
iki 1915 m.	?	Telšių apskritis
1915–1919 m.	?	Sedos apskritis
1919–1950 m.	Mažeikių valsčiaus centras	Mažeikių apskrities centras
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Mažeikių apylinkės centras	Mažeikių rajono centras	Klaipėdos sritis
1953–1994 m.
nuo 1994 m.	Mažeikių seniūnija, Mažeikių apylinkės seniūnijos centras, Reivyčių seniūnijos centras	Mažeikių rajono savivaldybės centras	Telšių apskritis

Pavadinimo kilmė

Muravjovo geležinkelio stotis apie 1901 m.

Miesto vardas neabejotinai asmenvardinis, tačiau neaišku, nuo kokios lyties jis kilęs. Istorijoje minimas Mažeika, tačiau dabar Lietuvoje yra dažna pavardė Mažeikis, kurios daugiskaita visiškai sutampa su miesto vardu. Pasak kitų šaltinių, Mažeikiai pavadinti jau statant geležinkelio stotelę toje vietoje buvusios Mažeikos ar Mažeikio sodybos vardu.

1899–1918 m. Mažeikių geležinkelio stotis vadinta Muravjovo vardu – Mažeikių geležinkelio stotis taip pavadinta M. Muravjovo, 1863 m. sukilimo slopintojo vardu, tačiau piktnaudžiaudami caro valdžios pareigūnai taip vadino visą besikuriantį miestelį. Mažeikių vardu vadintas kaimas buvęs kitoje geležinkelio linijos pusėje. Tuo metu tai buvo daugiatautis miestas, čia kūrėsi žydai, rusai, latviai.

Ekonomika

AB „Pieno žvaigždės" Mažeikių pieninė

UAB „Mažeikių duona"

Lietuvai 1990 m. atkūrus nepriklausomybę XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje bankrutavo kai kurios pramonės įmonės (kompresorių, avalynės, baldų, buitinių elektros variklių), kitos prisitaikė prie rinkos ekonomikos – padidėjo naftos perdirbimo gamyklos našumas; atsikūrė dalis pramonės įmonių. Mažeikiuose veikia langų, durų, garažo vartų gamybos („Fauga“), baldų („Mažeikių lyra“), betono, skiedinių ir gelžbetonio, metalo konstrukcijų (UAB „Mažeikių betonas“), valgomųjų ledų („Ingman ledai“), AB „Pieno žvaigždės“, Mažeikių pieninė, UAB „Mažeikių duona“, UAB „Mažeikių mėsinė“ ir alaus darykla. Stambiausia miesto įmonė – „Mažeikių nafta“, kurią 2006 m. gegužės 26 d. nupirko lenkų koncernas PKN Orlen.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1897 m. ir 2011 m.
1897 m.sur.	1914 m.	1923 m.sur.	1931 m.	1938 m.	1939 m.	1959 m.sur.
1 979	3 869	4 650	4 831	5 268	5 618	7 960
1967 m.	1970 m.sur.	1976 m.	1979 m.sur.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	2006 m.
11 300	13 313	20 400	25 779	43 547	42 675	40 925
2007 m.	2008 m.	2009 m.	2010 m.	2011 m.sur.	-	-
40 802	40 572	40 505	40 172	38 840	-	-
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

• Vincentas Gečas, tapytojas
• Romualdas Granauskas, prozininkas, dramaturgas
• Violeta Šoblinskaitė, poetė, prozininkė, žurnalistė
• Nelly Uvarova, Rusijos aktorė
• Kārlis Zāle, skulptorius
• Vitas Lingys, vienas iš tiriamosios žurnalistikos pradininkų Lietuvoje
• Romas Dambrauskas, pop muzikos atlikėjas
• Asta Pilypaitė, pop muzikos atlikėja
• Liūnė Sutema (Zinaida Nagytė-Katiliškienė), poetė.
• Henrikas Nagys, poetas, literatūros kritikas.

Sveikatos apsauga

Yra ligoninė, du pirminės sveikatos priežiūros, 3 šeimos medicinos centrai, psichikos centras.

Švietimas

Merkelio Račkausko gimnazija

1907 m. įsteigta „Saulės“ draugijos pradinė mokykla. 1909–1911 m. veikė prekybos mokykla. 1923 m. atidarytas liaudies universitetas. 1955 m. – vaikų muzikos mokykla, prie kurios vėliau įsteigti dailės, choreografijos skyriai. Vidurinių mokyklų skaičius išaugo iki šešių. Atkūrus nepriklausomybę Mažeikiuose pradėjo veikti 2 gimnazijos, 6 vidurinės mokyklos. Vykdant švietimo reformą dalis jų taps pagrindinėmis. Reorganizavus vaikų muzikos mokyklą įkurtos vaikų dailės ir choreografijos mokyklos.

Mieste yra šios švietimo įstaigos:

• muzikos mokykla
• Mažeikių Dailės mokykla
• choreografijos, dailės, politechnikos mokyklos
• 2 gimnazijos:
  • Gabijos
  • M. Račkausko
• 2 vidurinės mokyklos:
  • Pavasario
  • Sodų
• 4 pagrindinės mokyklos:
  • „Jaunystės“
  • Kalnėnų
  • „Ventos“
  • Senamiesčio pagrindinė mokykla
• Mažeikių specialioji mokykla
• 3 pradinės mokyklos: K. Jagmino, „Vyturio“, „Žiburėlio“
• darželis-mokykla „Kregždutė“

Kultūra ir menas

1905–1914 m. veikė J. Vaičkaus vaidintojų trupė, nuo 1911 m. – Skrajojantis teatras, 1911–1914 m. – Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. 1923 m. įsteigtas Mažeikių muziejus. Nuo 1928 m. veikia Viešoji biblioteka. 1945 m. įkurti rajoniniai kultūros namai.

Leidžiami laikraščiai: „Santarvė“ (nuo 1945 m.), „Būdas žemaičių“ (nuo 1996 m.). ^{[reikalingas šaltinis]}

Architektūra

Miesto planas spindulinis. Sakraliniai pastatai:

• Mūrinė vienbokštė Mažeikių evangelikų liuteronų bažnyčia, pastatyta 1908 m.
• Mūrinė sinagoga, 1924 m., inž. B. Helcermanas
• Medinė Mažeikių Šventosios Dvasios cerkvė, 1894 m., archit. V. Kopylovas.
• Mažeikių Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkvė, pastatyta 1933 m.
• Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia, 1935 m., architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis
• Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia, 2005 m., architektai H. Štaudė, R. Kazlauskas.

Istorizmo laikotarpio pastatai:

• Mažeikių geležinkelio stoties pastatas, 1873 m.
• Plytų stiliaus pastatai Stoties g. 22 ir 32, statyti XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje.
• Modernistiniai Lietuvos banko Mažeikių skyriaus rūmai, 1939 m., archit. M. Songaila.
• SEB banko Mažeikių filialas, 2001 m., architektai Vladas ir Dainora Lučinskai.
• Miesto kultūros ir poilsio parke, įkurtame XX a. viduryje, yra paminklinių skulptūrų: J. Švažui (1979 m., skulpt. K. Švažas), Šatrijos Raganai, J. Vaičkui (abu 1984 m., abiejų skulptorius J. Meškelevičius), A. Vienažindžiui (1987 m., skulptorius Gediminas Jokūbonis).
• Kapinėse yra dvi medinės koplytėlės su Švč. Mergelės Marijos Maloningosios skulptūromis. ^{[reikalingas šaltinis]}

Sportas

• Futbolas Mažeikiuose
• KK Mažeikių „Mažeikiai“
• KK Mažeikių „Nafta“
• LRK Mažeikių „Ledera“

Sportininkai

• Rolandas Jarutis (1976–), krepšininkas
• Artūras Jomantas (1985–), krepšininkas
• Rolandas Pocius (1973–), daugkartinis kultūrizmo čempionas
• Antanas Abrutis (1969-), sunkiosios atletikos čempionas
• Renaldas Seibutis (1985–), krepšininkas
• Darius Šilinskis (1984–), krepšininkas
• Nerijus Barasa (1978–), futbolininkas
• Andrius Mažutis (1981–), krepšininkas
• Darius Pakamanis (1981–), krepšininkas

Miestų partnerystė

Plockas, Lenkija Navapolackas, Baltarusija Saldus, Latvija Paidė, Estija Haviržovas, Čekija Maribo, Danija Lebedinas, Ukraina Liezen, Austrija Jarvamos apskritis, Estija Havelbergo rajonas, Vokietija

Šaltiniai

• Mažeikiai. Praeitis, dabartis ir perspektyvos. Mažeikiai, 1997 m.
• Algimantas Miškinis Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai / Lietuvos urbanistinis paveldas ir jo vertybės, Vilnius, 2004 m.
• Mažeikiai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 358 psl.
• Mažeikiai. Mažeikių krašto enciklopedija.

Nuorodos

• Mažeikių krašto naujienos ir informacija internete „Mažeikių.info“
• Mažeikių miesto žemėlapis
• Mažeikių krašto naujienos

Vikižodynas

Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją.

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.