Klasikinė mechanika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.1) (robotas Keičiama: mr:अभिजात यामिकी
S r2.7.1) (robotas Pridedama: ast:Mecánica Clásica
Eilutė 28: Eilutė 28:
[[ar:ميكانيكا كلاسيكية]]
[[ar:ميكانيكا كلاسيكية]]
[[as:ধ্ৰুপদী বলবিজ্ঞান]]
[[as:ধ্ৰুপদী বলবিজ্ঞান]]
[[ast:Mecánica Clásica]]
[[az:Klassik mexanika]]
[[az:Klassik mexanika]]
[[be:Класічная механіка]]
[[be:Класічная механіка]]

23:04, 13 gegužės 2012 versija

Klasikinė mechanika arba Niutono mechanikafizikos mokslo šaka nagrinėjanti fizikinių kūnų judėjimą ir jų sąveiką. Tai bene pati seniausia fizikos mokslo šaka, susiformavusi dar XVII amžiuje. Jos kūrėjas buvo Izaokas Niutonas.

Pagrindinės klasikinės mechanikos šakos

  • Kinematika - fizikos mokslo šaka, nagrinejanti judėjimo trajektorijas, poslinkius, greičius ir pagreičius.
  • Dinamika - fizikos mokslo šaka nagrinėjanti pagreičio atsiradimo priežastis ir skaičiavimo būdus.
  • Statika - fizikos mokslo šaka nagrinėjanti nejudančius kūnus bei jų savybes.

Šiuolaikinė klasikinė mechanika

Šiuolaikinė klasikinė mechanika turi dvi formuluotes: Lagranžo mechanika ir Hamiltono mechanika. Jos iš esmės yra ekvivalenčios klasikinei (Niutono) mechanikai tačiau yra dažniau naudojamos šiuolaikinių mechankios uždavinių sprendimui. Šiose naujose mechanikos formuluotėse iš esmės nebėra jėgos sąvokos, o daugiausia operuojama energijos sąvoka.

Klasikinės mechanikos taikymo ribos

Klasikinė mechanika galioja kūnams, judantiems greičiais, žymiai mažesniais už šviesos greitį: v/c << 1. Jei ši sąlyga neišpildoma, tuomet reikia taikyti reliatyvumo teoriją.

Antra vertus, klasikinė mechanika nustoja galioti, kai de Broilio bangos ilgis nėra daug mažesnis, palyginus su nagrinėjamos sistemos matmenimis. Nereliatyvistiniu atveju de Broilio bangos ilgis lygus

,

kur h yra Planko konstanta, p yra impulsas.

Šablonas:Link FA