Laisvakritė bomba

Tarybinė aviacinė bomba FAB-500 M54.

JAV 2000 svarų aviacinė bomba AN-M34.

Laisvakritė bomba (angl. gravity bomb) – aviacinė bomba, kuri neturi jokio variklio ar valdymo sistemos, todėl numesta krenta paprasta balistine trajektorija.

Tokios buvo visos aviacinės bombos, ir tik Antrojo pasaulinio karo antroje pusėje pradėtos naudoti pirmos valdomosios bombos. Iki XX a. 10-ojo dešimtmečio dauguma aviacinių bombų buvo laisvakritės.

Paskutinį XX a. dešimtmetį imta vis plačiau naudoti ypač taiklius šaudmenis. Prireikė naujo termino, kuriuo būtų vadinamos senosios netaikomos aviacinės bombos. Angliškai jos pradžioje buvo vadinamos dumb bombs 'bukosios bombos' ar iron bombs 'geležinės bombos', o vėliau imta vadinti gravity bombs 'sunkio jėgos bombos'.

Lėtakritės bombos

Ypatingas laisvakričių bombų variantas yra lėtakritės bombos, kurių kritimo greitis sumažinamas didinant pasipriešinimą naudojant lėtintuvus – parašiutą, baliutą ar stabdančius „vainiklapius“. Lėtintuvai ima veikti po to, kai bomba jau išmesta. Lėtintuvai sulėtina kritimą, sutrumpina bombos trajektoriją pirmyn lėktuvo skrydžio kryptimi. Lėtintuvai pailgina bombos kritimo trukmę, neleidžia lėktuvui nukentėti nuo nuosavos bombos sprogimo bombarduojant iš nedidelio aukščio. Lėtintuvai svarbūs ir bombarduojant branduolinėmis bombomis.

Lėtakričių bombų trūkumas – jos mažiau taiklios už paprastas laisvakrites bombas, be to, padidėja šansai, kad jas gali sušaudyti greitašaudėmis automatinėmis priešlėktuvinėmis patrankomis.