Bandža: Skirtumas tarp puslapio versijų
S r2.7.1) (robotas Keičiama: ga:Bainseó |
S r2.7.1) (robotas Pridedama: fa:بانجو |
||
Eilutė 30: | Eilutė 30: | ||
[[et:Bandžo]] |
[[et:Bandžo]] |
||
[[eu:Banjo]] |
[[eu:Banjo]] |
||
[[fa:بانجو]] |
|||
[[fi:Banjo]] |
[[fi:Banjo]] |
||
[[fr:Banjo]] |
[[fr:Banjo]] |
14:55, 6 gegužės 2012 versija
Bandža (angl. banjo) – muzikos instrumentas, gnaibomasis chordofonas. Bandža gimininga Afrikos liutniai ir Europos mandolinai. Skirtingai, nei mandolina, bandžos garsas aštresnis ir labiau žvangantis.
Konstrukcija
Bandžos korpusas yra dengtas odos membrana vienpusio būgnelio (tambūrino) pavidalo, ilgu kakleliu su galvute. Išilgai bandžos korpuso užtempiama nuo 4 iki 7 viengubų arba dvigubų metalinių stygų. Skambinama pirštais arba plektru.
Istorija
Laikoma, kad bandžos yra kilę iš V. Afrikos. XVII a. jos, kartu su juodaodžiais vergais atgabentos į JAV. Buvo vartojamos klajojančių juodaodžių muzikantų baladėms pritarti, Lotynų Amerikos šokių muzikoje, menestrelių vaidinimuose. XIX a. pab. – XX a. pr. tapo džiazo muzikos instrumentu. Lietuvoje paplito nuo XX a. pr. ir vartota džiazo ansambliuose, Kantri ir pramoginės muzikos dainoms, šokiams.[reikalingas šaltinis]
Šaltiniai