Folkloras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
EmausBot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.2+) (robotas Keičiama: it:Folklore
EmausBot (aptarimas | indėlis)
S r2.6.4) (robotas Keičiama: it:Folclore
Eilutė 53: Eilutė 53:
[[io:Folkloro]]
[[io:Folkloro]]
[[is:Þjóðsaga]]
[[is:Þjóðsaga]]
[[it:Folklore]]
[[it:Folclore]]
[[ja:伝承]]
[[ja:伝承]]
[[jv:Crita Rakyat]]
[[jv:Crita Rakyat]]

16:11, 27 balandžio 2012 versija

Latvių senovinio folkloro grupė „Vilki"
Lenkų apeiginio folkloro grupė „Percival"

Folkloras (iš angl. folk – tauta, liaudis ir lore – žodinė tradicija, paveldas) yra tautos žodinės tradicijos visuma. Tai yra liaudies dainos, raudos, pasakos, sakmės, legendos, padavimai, mitai, mįslės, minklės, patarlės, priežodžiai, žaidimai, burtai ir kerėjimo formulės, oracijos. Kartais sąvoka suprantama plačiau ir įskaitoma dar papročiai, apranga, buities reikmenų, liaudies dailė, muzikos instrumentai. Ribos nėra griežtai nustatomos. Siaurąja prasme atitinka sąvoką „tautosaka“ (vertinys iš folk lore), plačiąja – „liaudies kultūra“.

Folkloras klasifikijuomas į dainuojamą ir sakytinę tautosaką, tačiau ši klasifikacija sąlyginė – būna ir dainuojamos pasakos ar mįslės. Folkloras kaip mokslinė disciplina nagrinėjama etnologijoje, kalbotyroje, literatūroje ir (etno)muzikologijoje. Folkloro duomenys labai svarbūs nagrinėjant mitologiją ir religijos istoriją. Modernioji etnologija į folklorą įtraukia ir vadimąją miesto folklorą graffiti, bendravimo būdus telefonu, internetu ir kt.

Folkloras kai kur buvo ar liko svarbi priemonė tautinei identifikacijai, pvz., lietuvams ar estams Tarybų Sąjungoje. Su nepriklausomybe menkėjo folkloro reikšmė. Folkloras išliko sunormintas, stilizuotas, vaidinamas ir tapo savotiška preke turizmui ir eksportui.

Nuorodos