Emilija Pakštaitė-Sakadolskienė: Skirtumas tarp puslapio versijų
S +nuoroda |
|||
| Eilutė 6: | Eilutė 6: | ||
| paveikslėlio dydis = |
| paveikslėlio dydis = |
||
| gimimo data = {{Gimė|1955|4|18|T}} |
| gimimo data = {{Gimė|1955|4|18|T}} |
||
| gimimo vieta = [[Čikaga]] |
| gimimo vieta = [[Čikaga]] |
||
| mirties data = |
| mirties data = |
||
| mirties vieta = |
| mirties vieta = |
||
| Eilutė 29: | Eilutė 29: | ||
| pastabos = |
| pastabos = |
||
}} |
}} |
||
'''Emilija Sakadolskienė-Pakštaitė''' ([[1955]] |
'''Emilija Sakadolskienė-Pakštaitė''' ([[1955]] m. [[balandžio 18]] d. [[Čikaga]]) – pedagogė ir chorvedė, muzikologė, muziko Balio Pakšto duktė. |
||
== Biografija == |
== Biografija == |
||
Pirmieji muzikos mokytojai buvo tėvai, o vėliau skambinti fortepijonu mokė A. Kučiūnas, F. Ganz, S. Dortman ir T. Kozuch, dainuoti mokė A. Stephens, A. Peters ir N. Williams, smuikuoti P. Matiukas. [[1973]] baigė Marijos gimnaziją, vėliau lankė lietuvių kalbos ir literatūros kursus bei seminarus. [[1976]] baigė De Paulo universitetą [[Čikaga|Čikagoje]] ir iš muzikos pedagogikos įgijo bakalauro laipsnį, o [[1985]] tame pačiame universitete gavo muzikos magistro laipsnį. [[1985]] stažavo [[Lietuvos Muzikos Akademija|Lietuvos valstybinėje konservatorijoje]], nuo [[1990]] Marylando valstybinio universiteto edukologijos ir muzikos pedagogikos doktorantė, vėliau filosofijos mokslų daktarė. |
Pirmieji muzikos mokytojai buvo tėvai, o vėliau skambinti fortepijonu mokė A. Kučiūnas, F. Ganz, S. Dortman ir T. Kozuch, dainuoti mokė A. Stephens, A. Peters ir N. Williams, smuikuoti P. Matiukas. [[1973]] m. baigė Marijos gimnaziją, vėliau lankė lietuvių kalbos ir literatūros kursus bei seminarus. [[1976]] m. baigė De Paulo universitetą [[Čikaga|Čikagoje]] ir iš muzikos pedagogikos įgijo bakalauro laipsnį, o [[1985]] m. tame pačiame universitete gavo muzikos magistro laipsnį. [[1985]] m. stažavo [[Lietuvos Muzikos Akademija|Lietuvos valstybinėje konservatorijoje]], nuo [[1990]] m. Marylando valstybinio universiteto edukologijos ir muzikos pedagogikos doktorantė, vėliau filosofijos mokslų daktarė. |
||
Nuo [[1976]] mokytojavo [[Cicero (Ilinojus)|Cicero]], Čikagos ir Vašingtono pradžios mokyklose, dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą bei muzikos pedagogiką Čikagos, Vašingtono ir Marylando universitetuose. [[1980]]–[[1983]] buvo dienraščio [[Draugas (katalikų laikraštis)|“Draugas“]] redaktorė, [[1989]]–[[1990]] informacijos vedėja Lietuvos ambasadoje Vašingtone, vėliau vertėja. [[1970]]–[[1988]] kanklių ansamblio vadovė [[Čikaga|Čikagoje]]. Surengė nemaža koncertų, dalyvavo tautinių šokių ir dainų šventėse [[Čikaga|Čikagoje]] ir [[Torontas|Toronte]]. Buvo „Dainavos“ ansamblio chormeisterė ir dirigentė, vadovavo mergaičių „Audros“ ir „Grandies“ chorams, smuiku griežė F. Strolios vadovaujamame styginių orkestre. [[1976]]–[[1984]] Čikagos Lietuvių operos moterų choro chormeisterė, [[1986]]–[[1988]] Čikagos pedagoginio instituto etnografinio ansamblio muzikos vadovė, nuo [[1989]] „Dainos" choro vadovė Baltimorėje, MD. Chorą parengė [[1998]] II Pasaulio lietuvių dainų šventei [[Vilnius|Vilniuje]]. |
Nuo [[1976]] m. mokytojavo [[Cicero (Ilinojus)|Cicero]], Čikagos ir Vašingtono pradžios mokyklose, dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą bei muzikos pedagogiką Čikagos, Vašingtono ir Marylando universitetuose. [[1980]]–[[1983]] m. buvo dienraščio [[Draugas (katalikų laikraštis)|“Draugas“]] redaktorė, [[1989]]–[[1990]] m. informacijos vedėja Lietuvos ambasadoje Vašingtone, vėliau vertėja. [[1970]]–[[1988]] m. kanklių ansamblio vadovė [[Čikaga|Čikagoje]]. Surengė nemaža koncertų, dalyvavo tautinių šokių ir dainų šventėse [[Čikaga|Čikagoje]] ir [[Torontas|Toronte]]. Buvo „Dainavos“ ansamblio chormeisterė ir dirigentė, vadovavo mergaičių „Audros“ ir „Grandies“ chorams, smuiku griežė F. Strolios vadovaujamame styginių orkestre. [[1976]]–[[1984]] m. Čikagos Lietuvių operos moterų choro chormeisterė, [[1986]]–[[1988]] m. Čikagos pedagoginio instituto etnografinio ansamblio muzikos vadovė, nuo [[1989]] m. „Dainos" choro vadovė Baltimorėje, MD. Chorą parengė [[1998]] m. II Pasaulio lietuvių dainų šventei [[Vilnius|Vilniuje]]. |
||
E. Sakadolskienė dalyvauja visuomeniniame gyvenime. [[1988]] kalbėjo Pasaulio lietuvių IV Kultūros kongrese [[Torontas|Toronte]]. [[1987]] |
E. Sakadolskienė dalyvauja visuomeniniame gyvenime. [[1988]] m. kalbėjo Pasaulio lietuvių IV Kultūros kongrese [[Torontas|Toronte]]. [[1987]] m. [[lapkričio 29]] d. Čikagos katedroje Lietuvos krikščionybės 600 metų jubiliejiniame minėjime Clevelando ir Čikagos jungtinis choras atliko [[Jonas Govėdas|J. Govėdo]] giesmę chorui ir vargonams „Kristui karaliui“ – dirigavo [[Emilija Sakadolskienė|E. Sakadolskienė]]. Buvo [[1991]] m. 7-osios JAV ir Kanados lietuvių dainų šventės [[Čikaga|Čikagoje]] ir [[1994]] m. I Pasaulio lietuvių dainų šventės dirigentė [[Kaunas|Kaune]]. |
||
Nuo [[1992]] vadovauja APPLE muzikos kursams ir muzikos mokytojų kvalifikacijos kursams [[Lietuva|Lietuvoje]]. Su Čikagos kanklių ansambliu ir [[Balys Pakštas|B. Pakšto]] birbynių trio įrašė ir išleido harmonizuotų lietuvių liaudies dainų plokštelę „Eikime mudu abudu“ ([[1984]]). |
Nuo [[1992]] m. vadovauja APPLE muzikos kursams ir muzikos mokytojų kvalifikacijos kursams [[Lietuva|Lietuvoje]]. Su Čikagos kanklių ansambliu ir [[Balys Pakštas|B. Pakšto]] birbynių trio įrašė ir išleido harmonizuotų lietuvių liaudies dainų plokštelę „Eikime mudu abudu“ ([[1984]]). |
||
== Šaltinis == |
== Šaltinis == |
||
17:52, 26 balandžio 2012 versija
| Emilija Sakadolskienė-Pakštaitė | |
|---|---|
| Gimė | 1955 m. balandžio 18 d. Čikaga |
| Tėvas | Balys Pakštas |
| Veikla | pedagogė ir chorvedė, muzikologė, muziko Balio Pakšto duktė. |
Emilija Sakadolskienė-Pakštaitė (1955 m. balandžio 18 d. Čikaga) – pedagogė ir chorvedė, muzikologė, muziko Balio Pakšto duktė.
Biografija
Pirmieji muzikos mokytojai buvo tėvai, o vėliau skambinti fortepijonu mokė A. Kučiūnas, F. Ganz, S. Dortman ir T. Kozuch, dainuoti mokė A. Stephens, A. Peters ir N. Williams, smuikuoti P. Matiukas. 1973 m. baigė Marijos gimnaziją, vėliau lankė lietuvių kalbos ir literatūros kursus bei seminarus. 1976 m. baigė De Paulo universitetą Čikagoje ir iš muzikos pedagogikos įgijo bakalauro laipsnį, o 1985 m. tame pačiame universitete gavo muzikos magistro laipsnį. 1985 m. stažavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, nuo 1990 m. Marylando valstybinio universiteto edukologijos ir muzikos pedagogikos doktorantė, vėliau filosofijos mokslų daktarė.
Nuo 1976 m. mokytojavo Cicero, Čikagos ir Vašingtono pradžios mokyklose, dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą bei muzikos pedagogiką Čikagos, Vašingtono ir Marylando universitetuose. 1980–1983 m. buvo dienraščio “Draugas“ redaktorė, 1989–1990 m. informacijos vedėja Lietuvos ambasadoje Vašingtone, vėliau vertėja. 1970–1988 m. kanklių ansamblio vadovė Čikagoje. Surengė nemaža koncertų, dalyvavo tautinių šokių ir dainų šventėse Čikagoje ir Toronte. Buvo „Dainavos“ ansamblio chormeisterė ir dirigentė, vadovavo mergaičių „Audros“ ir „Grandies“ chorams, smuiku griežė F. Strolios vadovaujamame styginių orkestre. 1976–1984 m. Čikagos Lietuvių operos moterų choro chormeisterė, 1986–1988 m. Čikagos pedagoginio instituto etnografinio ansamblio muzikos vadovė, nuo 1989 m. „Dainos" choro vadovė Baltimorėje, MD. Chorą parengė 1998 m. II Pasaulio lietuvių dainų šventei Vilniuje.
E. Sakadolskienė dalyvauja visuomeniniame gyvenime. 1988 m. kalbėjo Pasaulio lietuvių IV Kultūros kongrese Toronte. 1987 m. lapkričio 29 d. Čikagos katedroje Lietuvos krikščionybės 600 metų jubiliejiniame minėjime Clevelando ir Čikagos jungtinis choras atliko J. Govėdo giesmę chorui ir vargonams „Kristui karaliui“ – dirigavo E. Sakadolskienė. Buvo 1991 m. 7-osios JAV ir Kanados lietuvių dainų šventės Čikagoje ir 1994 m. I Pasaulio lietuvių dainų šventės dirigentė Kaune.
Nuo 1992 m. vadovauja APPLE muzikos kursams ir muzikos mokytojų kvalifikacijos kursams Lietuvoje. Su Čikagos kanklių ansambliu ir B. Pakšto birbynių trio įrašė ir išleido harmonizuotų lietuvių liaudies dainų plokštelę „Eikime mudu abudu“ (1984).
Šaltinis
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.