Erdvėlaivis

Erdvėlaivis – kosminė transporto priemonė, skirta skrydžiams į Žemės orbitą, Mėnulį ir į kitas planetas. Erdvėlaiviai skirstomi į vienkartinio ir daugkartinio naudojimo, pilotuojamus ir bepiločius.

Ištakos

Šiuolaikiniams erdvėlaiviams pradžią davė kariniams tikslams gamintos raketos.

Pirmąją pasaulyje knygą, pateikusią daugiapakopės raketos ir raketinės artilerijos sukūrimo teoriją bei brėžinius parašė LDK bajoras, artilerijos inžinierius Kazimieras Simonavičius (1600 - 1651). Knyga vadinosi „Didysis artilerijos menas“ ir buvo išleista 1650 m.

1880 m. rusų mokslininkas Konstantinas Ciolkovskis sukūrė daugiapakopės skysto kuro raketos panaudojimo skrydžiams į kosmosą teoriją.

Istorija

Vokietija

Raketos V-2 startas

Raketos nešėjos "R-7" pritaikymas

Sputnik-1

Besiruošdama užkariauti pasaulį Trečiojo reiсho Vokietija nuo 1926 metų sėkmingai darbavosi kovinių raketų kūrime ir 1941 metų pabaigoje jau turėjo pirmąją pasaulyje balistinę raketą - "V-2" (vok. V-2 — Vergeltungswaffe-2; "Keršto ginklas-2")- konstruktorius Verneris von Braunas. Pirmas raketos paleidimas - 1942 metų kovo mėnesį. "V-2" pakilo iš Dazenhau (Vokietija) kosmodromo. Pirmi koviniai startai įvyko, atakuojant Londoną 1944 metų rugsėjo 8 d. Iš viso į Europos miestus buvo paleista 3225 šio tipo raketos raketos. 1944 metais į karo sukūrį Vokietija metė ir raketas "V-1", kurias galėjo greitašauda paleisti iš specialaus įrenginio.

Raketa	Starto data	Pakopos	Kuras	Įveikiamas nuotolis
A-2	1936 m.	1	etanolis-skystas deguonis	5 km
A-3	1938 m.	1	etanolis-skystas deguonis	28 km
V-2	1942 m.	1	etanolis-skystas deguonis-vandenilio peroksidas	320 km
V-1	1944 m.	1	etanolis-skystas deguonis-vandenilio peroksidas	286 km

Tarybų Sąjunga

Žinodama apie Vokietijos raketas SSSR siekė susikurti tokio pat tipo ginklą. Vokietijai pralaimėjus Antrąjį pasaulinį karą SSRS gavo V-2 tipo raketų. Pagal šias raketas konstruktorius Sergejus Koroliovas su vokiečių mokslininkų pagalba 1948 m. pagamino "R-1" raketą. Ši raketa išbandyta 1948 m. spalio_10 d. 1949 m. rugsėjo_27 d. į dangų jau kilo tobulesnė vienpakopė sovietų raketa "R-2". Tuo pat metu Sergejus Koroliovas ir jo vadovaujama konstruktorių grupė intensyviai dirbo, kurdami galingą tarpkontinentinę raketą. Tokia raketa sukurta ir pirmąsyk sėkmingai išbandyta 1957 m. rugpjūčio 21 d. Ši raketa buvo pavadinta "R-7". Ji buvo panaudota Šaltojo karo kosmoso varžybose: 1957 m. ji į kosmosą iškėlė pirmąjį dirbtinį Žemės palydovą "Sputnik-1", o 1961 m. pirmąjį žmogų - Jurijų Gagariną. Šios raketos įvairūs variantai iki šiol į orbitą apie Žemę kelia pilotuojamus ir nepilotuojamus laivus.

Raketa	Starto data	Pakopos	Kuras	Įveikiamas nuotolis
R-1	1948.10.10	1	etanolis-skystas deguonis	270 km
R-2	1949.09.27	1	etanolis-skystas deguonis	600 km
R-7	1957.08.21	2	žibalas-skystas deguonis-vandenilio peroksidas	8000 km

Jungtinės Amerikos Valstijos

Redstone startas 1958

Mercury-3 kapsulė angare

Amerikiečiai pasibaigus karui kaip ir sovietai iš nugalėtos Vokietijos išsivežė raketas "V-1" ir "V-2" bei prisikalbino vokiečių mokslininkus bendradarbiauti. Kartu į JAV išvyko ir konstruktorius Verneris von Braunas.

1946 metais JAV pirmą kartą išbandė "V-2" raketą.

Palyginus gana greitai JAV mokslininkai ištobulino "V-2" ir 1950 metais jau turėjo dvigubai didesnį nuotolį įveikiančią raketą "Redstone""Redstone". Ši raketa nuolatos buvo modifikuojama ir jos pagrindu sukurtos raketos "Jupiter-Redstone", "Mercury-Redstone"

1958 metų vasario 1 d. raketa nešėja "Junona-1" (angl. "Juno-1") į kosmosą pakėlė pirmąjį JAV dirbtinį žemės palydovą "Eksporer-1". Palydovo radio signalas nutilo 1958 metų vasario 28 d. Apie Žemę jis skriejo iki 1970 metų.

1961 metų gegužės 5 d. startavo raketa nešėja "Mercury-3" ("Merkurijus-3"), laivo kabinoje skriejo pirmasis JAV astronautas Alanas Šepardas (angl.Alan Shepard) . Suborbitinis skrydis tęsėsi 15 min., pasiektas 186 km aukštis, nuskrieta 486 km, išvystytas 2294 m/s greitis.

Raketa	Starto data	Pakopos	Kuras	Įveikiamas nuotolis
V-2	1946	1	etanolis-skystas deguonis	280 km
Redstone	1953.08.20	1	etanolis-skystas deguonis-vandenilio peroksidas	320-800 km
Junona-1	1958.02.01	4	gidinas-skystas deguonis-vandenilio peroksidas	6000 km
Jupiter-C	1958.03.21	3	gidinas-skystas deguonis-vandenilio peroksidas	6000 km
Mercury-3	1961.05.05	4	gidinas-skystas deguonis-vandenilio peroksidas	7000 km