Chloroplastas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S r2.7.2) (robotas Pridedama: hy:Քլորոպլաստ |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
[[Vaizdas:Chloroplastas.JPG|thumb|300px|righr|Chloroplastas]] |
[[Vaizdas:Chloroplastas.JPG|thumb|300px|righr|Chloroplastas]] |
||
'''Chloroplastas''' – augalinės [[ląstelė]]s žalią [[pigmentas|pigmentą]] [[chlorofilas|chlorofilą]] turinti [[plastidė]], atliekanti [[Fotosintezė|fotosintezės]] funkciją. Skersmuo apie 4-6, ilgis – 1-5 mikrometrai. Chloroplastai yra aukštesniųjų augalų [[lapas|lapuose]], prie stiebo paviršiaus ir jaunuose [[vaisius|vaisiuose]]. [[Dumbliai|Dumblių]] ląstelėse būna vienas arba keli skirtingos formos chloroplastai. Aukštesniųjų augalų ląstelėse būna apie 10-200 lęšio formos chloroplastų. |
'''Chloroplastas''' – augalinės [[ląstelė]]s žalią [[pigmentas|pigmentą]] [[chlorofilas|chlorofilą]] turinti [[plastidė]], atliekanti [[Fotosintezė|fotosintezės]] funkciją. Skersmuo apie 4-6, ilgis – 1-5 mikrometrai. Chloroplastai yra aukštesniųjų augalų [[lapas|lapuose]] , prie stiebo paviršiaus ir jaunuose [[vaisius|vaisiuose]](augalo zaliosiose dalyse). [[Dumbliai|Dumblių]] ląstelėse būna vienas arba keli skirtingos formos chloroplastai. Aukštesniųjų augalų ląstelėse būna apie 10-200 lęšio formos chloroplastų. |
||
== Chloroplasto sandara == |
== Chloroplasto sandara == |
||
Apvalkalėlis sudarytas iš dviejų [[membrana|membranų]], kurios gaubia bespalvę '''[[Stroma|stromą]]'''. Stromoje išsidėsčiusios fotosintetinės membranos – '''[[Tilakoidas|tilakoidai]]''', kurie kaip monetos sudėtos viena ant kitos sudarydamnos '''[[grana]]s''' su chrolofilu. Viename chloroplaste gali būti šimtai granų. |
Apvalkalėlis sudarytas iš dviejų [[membrana|membranų]](isorines ir vidines) , kurios gaubia bespalvę '''[[Stroma|stromą]]'''.Isorine sienele yra lygi, o vidine yra vingiuota ir sudaro lamele.Per lameles koordinuojamas chloroplastu darbas. Stromoje išsidėsčiusios fotosintetinės membranos – '''[[Tilakoidas|tilakoidai]]''', kurie kaip monetos sudėtos viena ant kitos sudarydamnos '''[[grana]]s''' su chrolofilu.Sviesos rekcijos vyksta granose. Viename chloroplaste gali būti šimtai granų.Chloroplastai patys sintetina kai kuriuos baltymus. |
||
Išorinė membrana yra laidi įvairiems jonams ir elektrocheminio gradiento nesukuria. Veikianti [[Šviesinė fotosintezės stadija|šviesinės fotosintezės stadijos]] sistema sukuria didelį H<sup>+</sup> gradientą skersai tilakoidų membranų (H<sup>+</sup> perteklius vidininėje ({{en|lumen}}) tilakoido pusėje. Šį gradientą tilakoido membranoje esanti H<sup>+</sup>-[[ATFazė]] naudoja makroenerginiam junginiui [[ATP|ATF]] pagaminti. ATF reikalingas stromoje vykstančiai [[Tamsinė fotosintezės stadija|tamsinei fotosintezės stadijai]]. Chloroplasto membranų sistema schematiškai paprastai vaizduojama taip: |
Išorinė membrana yra laidi įvairiems jonams ir elektrocheminio gradiento nesukuria. Veikianti [[Šviesinė fotosintezės stadija|šviesinės fotosintezės stadijos]] sistema sukuria didelį H<sup>+</sup> gradientą skersai tilakoidų membranų (H<sup>+</sup> perteklius vidininėje ({{en|lumen}}) tilakoido pusėje. Šį gradientą tilakoido membranoje esanti H<sup>+</sup>-[[ATFazė]] naudoja makroenerginiam junginiui [[ATP|ATF]] pagaminti. ATF reikalingas stromoje vykstančiai [[Tamsinė fotosintezės stadija|tamsinei fotosintezės stadijai]]. Chloroplasto membranų sistema schematiškai paprastai vaizduojama taip: |
||
00:21, 24 balandžio 2012 versija
Chloroplastas – augalinės ląstelės žalią pigmentą chlorofilą turinti plastidė, atliekanti fotosintezės funkciją. Skersmuo apie 4-6, ilgis – 1-5 mikrometrai. Chloroplastai yra aukštesniųjų augalų lapuose , prie stiebo paviršiaus ir jaunuose vaisiuose(augalo zaliosiose dalyse). Dumblių ląstelėse būna vienas arba keli skirtingos formos chloroplastai. Aukštesniųjų augalų ląstelėse būna apie 10-200 lęšio formos chloroplastų.
Chloroplasto sandara
Apvalkalėlis sudarytas iš dviejų membranų(isorines ir vidines) , kurios gaubia bespalvę stromą.Isorine sienele yra lygi, o vidine yra vingiuota ir sudaro lamele.Per lameles koordinuojamas chloroplastu darbas. Stromoje išsidėsčiusios fotosintetinės membranos – tilakoidai, kurie kaip monetos sudėtos viena ant kitos sudarydamnos granas su chrolofilu.Sviesos rekcijos vyksta granose. Viename chloroplaste gali būti šimtai granų.Chloroplastai patys sintetina kai kuriuos baltymus.
Išorinė membrana yra laidi įvairiems jonams ir elektrocheminio gradiento nesukuria. Veikianti šviesinės fotosintezės stadijos sistema sukuria didelį H+ gradientą skersai tilakoidų membranų (H+ perteklius vidininėje (angl. lumen) tilakoido pusėje. Šį gradientą tilakoido membranoje esanti H+-ATFazė naudoja makroenerginiam junginiui ATF pagaminti. ATF reikalingas stromoje vykstančiai tamsinei fotosintezės stadijai. Chloroplasto membranų sistema schematiškai paprastai vaizduojama taip:
Tilakoidų membranose yra apie 50 proc. baltymų, o taip pat lipidų (daugiau yra fosfolipidų). Stromoje yra DNR, iRNR, tRNT, ribosomų, fermentų ir riebalų lašelių.
Kilmė
Chloroplastas turi savo atskirai replikuojamą DNR ir savo baltymų sintezės sistemą, nors daugelis chloroplastui reikalingų baltymų sintetinama jį gaubiančioje ląstelės dalyje pagal branduolyje esančius genus. Manoma, jog chloroplastus turinti ląstelė yra toli pažengusi fotosintetinančios bakterijos (tapusios chloroplastu) ir didesnės ją „pararijusios“ ląstelės (likusi ląstelės dalis) simbiozės forma.
Mokslinė diskusija apie chloroplastų kilmę
Importo sistema
Branduolyje koduojami ir už chloroplasto ribų sintetinami baltymai turi specifinę lyderinę seką, kurią ląstelės transporto sistemos atpažįsta, nukreipdamos baltymą į chloroplastą.
Klasikinis objektas chloroplastų importo sistemai tirti yra žirnis (Pisum sativum L), kurio chloroplastus palyginti lengva išskirti.
Funkcijos
- Fotosintezė. Tilakoidų membranose vyksta fotosintezės šviesos stadijos reakcijos, o stromoje – tamsos stadijos reakcijos ir krakmolo grūdelių gamyba.
| |||||