Kapčiamiesčio giria: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Trintukas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Kails (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Vaizdas:Kauknorėlis.jpg|thumb|250px|[[Kauknorėlis|Kauknorėlio]] ežeras Kapčiamiesčio girios apsuptyje]]
[[Vaizdas:Kauknorėlis.jpg|thumb|250px|[[Kauknorėlis|Kauknorėlio]] ežeras Kapčiamiesčio girios apsuptyje]]


'''Kapčiamiesčio giria''' − miškų masyvas [[Lazdijų rajono savivaldybė|Lazdijų]] rajono pietuose, [[Lenkija|Lenkijos]] ir [[Baltarusija|Baltarusijos]] pasienyje.
'''Kapčiamiesčio giria''' − aštuntas pagal plotą [[Lietuvos miškai|Lietuvos miškų]] masyvas [[Lazdijų rajono savivaldybė|Lazdijų]] rajono ir visos [[Lietuva|Lietuvos]] pietuose, [[Lenkija|Lenkijos]] ir [[Baltarusija|Baltarusijos]] pasienyje. Masyvo plotas ~ 27 000 ha. Girios šiaurėje įsikūręs [[Kapčiamiestis|Kapčiamiesčio]] miestelis.


Masyvo plotas ~ 27 000 ha. Miškų masyvas ištįsęs iš rytų į vakarus apie 28 km ir puslankiu iš pietų supa [[Kapčiamiestis|Kapčiamiestį]]. Iš rytų ir pietryčių miškus juosia [[Nemunas]], iš pietų − jo intakas [[Igara]], iš pietvakarių − [[Seina (upė)|Mara]] ([[Juodoji Ančia|Juodosios Ančios]] intakas). Pietuose ir vakaruose Kapčiamiesčio giria vietomis jungiasi su Baltarusijos bei Lenkijos miškais. Visas 1,600 km² ploto masyvas vadinamas Augustavo giria.
Miškų masyvas ištįsęs iš rytų į vakarus apie 28 km ir puslankiu iš pietų supa [[Kapčiamiestis|Kapčiamiestį]]. Iš rytų ir pietryčių miškus juosia [[Nemunas]] už kurio prasideda didžiausia Lietuvoje [[Dainavos giria]], iš pietų − jo intakas [[Igara]], iš pietvakarių − [[Seina (upė)|Mara]] ([[Juodoji Ančia|Juodosios Ančios]] intakas). Pietuose ir vakaruose Kapčiamiesčio giria vietomis jungiasi su Baltarusijos bei Lenkijos miškais. Visas 1,600 km² ploto masyvas vadinamas Augustavo giria.


Kapčiamiesčio giria driekiasi zandrinės Pietryčių lygumos vakarine dalimi, tik šiaurės vakaruose siekia Sūduvos aukštumos pietrytinį pakraštį. Vyrauja banguotosios smėlingos ir žvirgždingos lygumos landšaftas, o šiaurės vakaruose − smulkiai banguotos ežeringos smėlingos lygumos landšaftas.
Kapčiamiesčio giria driekiasi zandrinės Pietryčių lygumos vakarine dalimi, tik šiaurės vakaruose siekia Sūduvos aukštumos pietrytinį pakraštį. Vyrauja banguotosios smėlingos ir žvirgždingos lygumos landšaftas, o šiaurės vakaruose − smulkiai banguotos ežeringos smėlingos lygumos landšaftas.
Eilutė 28: Eilutė 28:
* [[Dulgas]]
* [[Dulgas]]
* [[Juodajis Bilsas]]
* [[Juodajis Bilsas]]

{{Medžiai}}


[[Kategorija:Lietuvos girios]]
[[Kategorija:Lietuvos girios]]

21:48, 21 balandžio 2012 versija

Kauknorėlio ežeras Kapčiamiesčio girios apsuptyje

Kapčiamiesčio giria − aštuntas pagal plotą Lietuvos miškų masyvas Lazdijų rajono ir visos Lietuvos pietuose, Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje. Masyvo plotas ~ 27 000 ha. Girios šiaurėje įsikūręs Kapčiamiesčio miestelis.

Miškų masyvas ištįsęs iš rytų į vakarus apie 28 km ir puslankiu iš pietų supa Kapčiamiestį. Iš rytų ir pietryčių miškus juosia Nemunas už kurio prasideda didžiausia Lietuvoje Dainavos giria, iš pietų − jo intakas Igara, iš pietvakarių − Mara (Juodosios Ančios intakas). Pietuose ir vakaruose Kapčiamiesčio giria vietomis jungiasi su Baltarusijos bei Lenkijos miškais. Visas 1,600 km² ploto masyvas vadinamas Augustavo giria.

Kapčiamiesčio giria driekiasi zandrinės Pietryčių lygumos vakarine dalimi, tik šiaurės vakaruose siekia Sūduvos aukštumos pietrytinį pakraštį. Vyrauja banguotosios smėlingos ir žvirgždingos lygumos landšaftas, o šiaurės vakaruose − smulkiai banguotos ežeringos smėlingos lygumos landšaftas.

Miškuose auga pušys, eglės, beržai, juodalksniai, drebulės. Girioje yra stirnų, šernų, briedžių, tetervinų, kurtinių.

Per miškus į Nemuną teka Baltoji Ančia (su intakais Seira ir Nevieda), Bilsinyčia, Avirė, šiaurės vakariniu pakraščiu (į Veisiejų ežerą) teka Zapsė.

Ežerų daugiausia masyvo šiaurės vakarinėje dalyje, keliuose rininiuose kloniuose:

Taip pat visą masyvo šiaurinį pakraštį siekia iš šiaurės į pietus nutįsusių rininių klonių galai, kuriuose telkšo: