Tytuvėnų regioninis parkas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
[[Vaizdas:Tytuvenu regioninis parkas.png|right|250px]] |
[[Vaizdas:Tytuvenu regioninis parkas.png|right|250px]] |
||
[[Vaizdas:Tytuvenai, 2007-04-21.jpg|181px|thumb|[[Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia|Tytuvėnų bažnyčia]]]] |
[[Vaizdas:Tytuvenai, 2007-04-21.jpg|181px|thumb|[[Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia|Tytuvėnų bažnyčia]]]] |
||
'''Tytuvėnų regioninis parkas''' yra vidurio vakarų Lietuvoje, [[Žemaitija|Žemaitijoje]], [[Raseinių rajonas|Raseinių]] ir [[Kelmės rajonas|Kelmės]] rajonuose. Plotas – 18 159 ha, iš kurių 45,4 % sudaro miškai, 10,7 % – pelkynai, 1,9 % – vandens telkiniai ir |
'''Tytuvėnų regioninis parkas''' yra vidurio vakarų Lietuvoje, [[Žemaitija|Žemaitijoje]], [[Raseinių rajonas|Raseinių]] ir [[Kelmės rajonas|Kelmės]] rajonuose. Plotas – 18 159 ha, iš kurių 45,4 % sudaro miškai, 10,7 % – pelkynai, 1,9 % – vandens telkiniai ir 4,2 % – kitos naudmenos. Direkcija [[Tytuvėnai|Tytuvėnuose]]. Parkas įsteigtas siekiant išsaugoti vieningą kultūrinę ir gamtinę aplinką – garsius katalikybės židinius – [[Tytuvėnai|Tytuvėnus]] ir [[Šiluva|Šiluvą]]. |
||
== Gamtos vertybės == |
== Gamtos vertybės == |
21:29, 20 balandžio 2012 versija
Tytuvėnų regioninis parkas yra vidurio vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Raseinių ir Kelmės rajonuose. Plotas – 18 159 ha, iš kurių 45,4 % sudaro miškai, 10,7 % – pelkynai, 1,9 % – vandens telkiniai ir 4,2 % – kitos naudmenos. Direkcija Tytuvėnuose. Parkas įsteigtas siekiant išsaugoti vieningą kultūrinę ir gamtinę aplinką – garsius katalikybės židinius – Tytuvėnus ir Šiluvą.
Gamtos vertybės
Išsitęsusią ežerų grandinę supa šimtamečiai šilai. Tytuvėnai – garsus prieškario Lietuvos kurortas, kuriame ilsėdavosi žymūs Lietuvos žmonės. Užpelkiuose, viename seniausių ir didžiausių Lietuvoje gamtinių draustinių, iš šiaurės į pietus kėpso kelių kilometrų ilgio akmenų juosta, vietinių vadinama Rūža. Parkas apsuptas didelių pelkynų, todėl čia gausu įvairių paukščių rūšių, kuriems stebėti įrengti specialūs bokšteliai.
Parke nereti juodieji apolonai, spalvingi machaonai randami natūraliose pievose.
Kultūros paveldas
Tytuvėnų vienuolyno ansamblis yra vienas didingiausių šiaurės rytų Europos baroko paminklų. Yra Tytuvėnų urėdijos miškininkystės muziejinė ekspozicija.
Šiluva su garsiąja Antano Vivulskio projektuota Švč. Mergelės Marijos koplyčia ir raudonplyte bazilika su stebuklingu paveikslu yra viena iš penkių vietų Europoje, kur Marijos apsireiškimas oficialiai pripažįstamas katalikų bažnyčios. Parko teritorijoje yra archeologijos paminklų, dvarviečių, garsią lietuvių dailininkę S. Riomerienę menančių vietų.
Laisvalaikis ir pramogos
Parko ežeruose gausu žuvies. Visuose ežeruose galima išsinuomoti valtis, kai kuriuose ir vandens dviračius. Populiariausi paplūdimiai – Giliaus ir Bridvaišio ežerų pakrantėse. Apsistoti galima Gauštvinio ir kituose kempinguose, moteliuose, kaimo sodybose. Galima pasirinkti vieną iš kelių kultūrinių, gamtinių ar kompleksinių maršrutų. Keliaujant Giliaus pažintiniu gamtiniu taku, galima apsilankyti ir Miško muziejuje. Rugsėjo pirmąjį sekmadienį, kartu su tūkstančiais maldininkų galima keliauti iš Tytuvėnų į Šiluvą.
Parke parengti 3 dviračių maršrutai. Vienas iš jų – 12 km apžvalginis ratas po Večių geologinį draustinį – paženklintas rodyklėmis, poilsiui pastatyti miško baldai. Parko direkcija balandžio – spalio mėnesiais organizuoja valčių ir baidarių žygius Dubysos upe nuo Kražantės iki Ariogalos. Yra 5 stovyklavietės.
Šiluvoje rugsėjo 8 d.–15 dienomis vyksta visoje Lietuvoje garsūs Švenčiausiosios Mergelės Marijos gimimo atlaidai (Šilinė). Taip pat vyksta Kultūros ir sporto šventė „Tytuva“, Sniego, Pelkių, Bažnytinių chorų, Rudens šventės, Paukščių palydos.
-
Tytuvėnų miškai
-
Tytuvėnų miškai
-
1863 m. sukilėlių kapas
-
1941 m. holokausto kapai
Nuorodos
|
|
|