Kola (gėrimas)

Coca-Cola

Stiklinė „Coca-Colos“ su ledu ir citrina

Kitos reikšmės – Kola (gėrimas) (reikšmės).

Kola – saldus prisotintas angliarūgštės, dažniausiai tamsiai rudos spalvos, turintis kofeino nealkoholinis gaivusis gėrimas.

Pavadinimas kilo nuo kolamedžio riešutų, kurie gėrimo gamybos pradžioje buvo naudojami dėl kofeino.

Istorija

1886 m. vaistininkas ir chemikas John Stith Pemberton iš Atlantos (Džordžija, JAV) pagamino karamelinės spalvos sirupą, kurį nunešė į didžiausią miesto vaistinę. Pradžioje sirupas kainavo 5 centus už stiklinę, tačiau greitu laiku vaistininkai sirupą pradėjo maišyti su gazuotu vandeniu. Taip atsirado „Coca-Cola“, kuri greitai išpopuliarėjo.

Drauge su šiuo gėrimu JAV pasirodė „Pepsi-Cola“, 1931 m. Vokietijoje – „Afri-Cola“. 2002 m. Prancūzijoje atsirado „Massa-Cola“, skirta musulmonams, o gamintojas pasižadėjo dalį pelno atiduoti palestiniečiams.

Šiandien Coca-Cola, Pepsi ir RC Cola yra didžiausios kolos pardavimo kompanijos, gaminančios daugybę kolos tipo gėrimų.

Sudėtis

Pradžioje kolos pagrindinis komponentas buvo kolamedžio riešutai, turintys daug kofeino. Vėliau buvo išsiaiškintas neigiamas kokaino poveikis žmogui ir 1903 m. iš šio gėrimo receptūros galutinai pašalintas. Dabartinę kolą su kolos vaisiumi sieja tik bendras pavadinimas. Specifinis kolos skonis išgaunamas, naudojant vaniliną, cinamono, gvazdikų, citrinos aliejus.

250 ml kolos yra apie 6 arbatinius šaukštelius cukraus, kuris skatina nutukimą ir kai kuriuos kitus sveikatos sutrikimus, dėl to šis gėrimas yra kritikuojamas dietologų.

Poveikis organizmui

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite.

Kai žmogus išgeria skardinę kolos, į jo organizmą patenka šaukštai cukraus, pakyla kraujospūdis, išsiplečia vyzdžiai.

Per pirmas 10 minučių: į sistemą patenka dešimt arbatinių šaukštelių cukraus (rekomenduojama dienos norma); nuo saldumo nepykina, nes jį malšina fosforo rūgštis.

Per 20 minučių: paskatinamas insulino išsiskyrimas, kepenys visą cukrų ima versti riebalais.

Per 40 minučių: baigiasi kofeino pasisavinimas; vyzdžiai išsiplečia, o kraujo spaudimas pakyla; mieguistumą išvaiko blokuojami adenozino receptoriai smegenyse.

Per 45 minutes: intensyvėja dopamino gamyba, smegenyse stimuliuojami malonumo centrai; tokiu pačiu principu veikia heroinas.

Per valandą: fosforo rūgštis žarnyne sujungia kalcį, magnį ir cinką, kurie bus pašalinti su šlapimu.

Po valandos: prasideda šlapimo išsiskyrimą skatinantis poveikis; iš organizmo pašalinami kaulams naudingi kalcis, magnis, cinkas, taip pat natris bei elektrolitai, prasideda tingulys, lengviau apima susierzinimas.

Šitaip kola organizmą veikią dėl to, kad joje yra ir daug cukraus, ir kofeino, ir fosforo rūgšties.

Tuo metu organizmas nejaučia skirtumo tarp natūraliai produktuose esančio cukraus bei cukraus, kurį įsidedame į kavą ar kuriuo gamybos proceso metu gardinami gaivieji gėrimai, ir kai kurie vaisiai, tokie kaip bananai ar vynuogės, savyje turi 16 proc. cukraus, kai dauguma gaiviųjų gėrimų – apie 11 proc.

Vienoje skardinėje gėrimo „Coca Cola“ kofeino yra 33 mg, o puodelyje kavos – 100 mg, arbatos – 50 mg, o viena porcija šokolado jo turi apie 45 mg.

Fosforas nedideliais kiekiais naudojamas kai kuriuose maisto produktuose bei gėrimuose kaip rūgštingumą reguliuojanti medžiaga, tačiau juose fosforo esą yra itin mažai – norėdami gauti jo tiek, kiek gauname, pavyzdžiui, suvalgę vieną kiaušinį, turėtume išgerti maždaug litrą gaiviojo gėrimo.