Jurbarkas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

Inline

12:37, 8 balandžio 2012 versija

Jurbarkas

Magdeburgo teisių 400-ųjų metinių šventė

Jurbarkas

55°š. pl. 25°r. ilg. / 55°š. pl. 25°r. ilg.

Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė

Lietuva

Apskritis

Tauragės apskritis

Savivaldybė

Jurbarko rajono savivaldybė

Įkūrimo data

1259

Meras

Ričardas Juška

Gyventojų

12 510

Plotas

13,28 km²

Tankumas

942 žm./km²

Altitudė

29 m

Pašto kodas

LT-74001

Vikiteka

Jurbarkas

Vietovardžio kirčiavimas (3^a kirčiuotė)
Vardininkas:	Jùrbarkas
Kilmininkas:	Jùrbarko
Naudininkas:	Jùrbarkui
Galininkas:	Jùrbarką
Įnagininkas:	Jùrbarku
Vietininkas:	Jurbarkè

rus. Юрбургъ^[1]^[2]

Jurbarkas – miestas vidurio Lietuvoje, Tauragės apskrityje, dešiniajame Nemuno krante, nuo Tauragės nutolęs 45 km į pietryčius, nuo Kauno – 86 km į vakarus. Jurbarko rajono savivaldybės centras, Jurbarko miesto seniūnija. Urbanistikos paminklas.

Mieste stovi Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčia (nuo 1907 m.), Jurbarko evangelikų liuteronų bažnyčia, buvusi pravoslavų Jurbarko cerkvė (XIX a. pabaiga), Vytauto paminklas, kultūros rūmai, paštas (LT-74001), krašto istorijos muziejus (Jurbarko dvaro teritorijoje, Vinco Grybo muziejus (įkurtas 1958 m., memorialinė sodyba), turizmo informacijos centras, rajono centrinė ligoninė. Senosios kapinės yra miesto centre, naujosios – pietvakariuose (Kalnėnuose).

Istorija

Jurbarko medinė sinagoga 1872 m. Mykolo Elvyro Andriolio paveikslas

Jurbarko senamiestyje (rekonstruojant Kauno gatvę) rasta moters, palaidotos IV–V amžiuje, kapavietė: žalvarinio apgalvio fragmentas, likęs tik po kaukole, bei apyrankės.^[3]

Pirmą kartą Jurbarkas minimas 1259 m. Petro Dusburgiečio kronikoje, kai Prūsijos ir Livonijos kryžiuočiai, atplaukę Nemunu, abiejų magistrų lygiomis lėšomis Karšuvos srityje, ant šv. Jurgio kalno (in terra Carsovie in monte Gergii) pastatė Georgenburgo pilį. Tai viena seniausių kryžiuočių pilių Lietuvoje, daug kartų minima ordinų kronikose. Vokiečių pilis pastatyta ant Bišpiliukų (Kalnėnų) piliakalnio. Kiek į šiaurės rytus, ant Bišpilio piliakalnio beveik tuo pat metu pilį pasistatė ir lietuviai.

1382 m. pavasarį puldamas kryžiuočių Jurgenburgo pilį Kęstutis pirmą kartą Lietuvos kariuomenės istorijoje panaudojo bombardas ^[4] Kovos tarp lietuvių ir vokiečių pilių vyko iki XV amžiaus, kol po Žalgirio mūšio kryžiuočiai vietovę paliko.

Pasibaigus karams ėmė augti gyvenvietė. XIV a. Jurbarkas tapo karališkuoju dvaru, XV–XVI a. buvo prekybos centras su muitine prie Nemuno, XVI a. minimas Jurbarko valsčius. 1611 m. suteiktos Magdeburgo teisės ir Jurbarko herbas – trys lelijos raudoname skyde. XIX a. pastatyti dvaro rūmai.

1940 m. miestą nusiaubė gaisras, sudegė ~400 namų. 1946 m. rugpjūčio 3 d. Jurbarkas tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu pastatyta statybinių medžiagų gamykla (skaldos, žvyro, smėlio ruoša), prie jos įrengtas upių uostas. Taip pat buvo statybinių medžiagų kombinatas (gelžbetonio ir keramzito plokštės), pieninė, duonos kepykla. Pastatyti kultūros rūmai (architektai D. Greblikienė ir V. Šileika), veikė liaudies teatras, muzikos mokykla.

Dabartinė „Mažeikių nafta“ tuometiniuose planuose turėjo būti pastatyta būtent Jurbarke, jis turėjo tapti šimtatūkstantiniu miestu, bet dėl svarių priežasčių (viena iš jų – didelis miško ploto iškirtimas) tai nebuvo padaryta. Buvo pateiktas viešas inteligentijos protestas prieš naftos perdirbimo kombinato steigimą, labiausiai apeliuojant į tikriausiai pablogėsiančią Nemuno ir Kuršių marių ekologinę būklę.

1993 m. sugrąžintas istorinis Jurbarko herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. pabaiga – 1915 m.	Jurbarko valsčiaus centras
1915–1917 m.	?	Jurbarko apskrities centras
1918–1947 m.	Jurbarko valsčiaus centras	Raseinių apskritis
1947–1950 m.	Jurbarko valsčiaus centras	Jurbarko apskrities centras
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas	Jurbarko rajono centras	Kauno sritis
1953–1995 m.	rajoninio pavaldumo miestas	Jurbarko rajono centras
1995–2007 m.	–	Jurbarko rajono savivaldybės centras	Tauragės apskritis
2007–	Jurbarko miesto seniūnija	Jurbarko rajono savivaldybės centras	Tauragės apskritis

Pavadinimo kilmė

Miesto vardas nelietuviškas, sudarytas iš vokiško vardo Georg (graikiškos kilmės) ir bendrinio žodžio Burg („pilis, tvirtovė“) – Georgenburg. Vokiečių žemaičių tarmėje ši forma pavirto Jurgenborg, o lietuviai ilgainiui šį pavadinimą prisitaikę pagal savo kalbą ir nusistovėjo Jurbarkas.

Kultūra

Yra nemažai užsiėmimų: aktyvi skautų veikla, Jurbarko kultūros centras 2009 m. pripažintas geriausiu Lietuvoje aukščiausiosios kategorijos kultūros centru, jame veikia keli chorai, šokių kolektyvai, teatrai, įvairūs ansambliai. Yra sporto centras ir mokykla, Jurbarko rankininkai ir ypač orientacininkai yra pelnę daug apdovanojimų Lietuvoje ir užsienyje.

Švietimo ir ugdymo įstaigos

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2001 m.

1823 m.

1885 m.*^[2]

1897 m.^sur.

1904 m.*^[1]

1923 m.^sur.

1939 m.

1959 m.^sur.

3 000

2 869

7 400

6 490

4 409

5 200

4 422

1970 m.^sur.

1974 m.

1976 m.^[5]

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

-

6 541

10 500

11 200

10 644

14 310

13 797

-

* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Vladas Baltrušaitis (1912–1975), operos solistas. Mokėsi Jurbarko gimnazijoje, vėliau ir gyveno Jurbarke. 1998 m. jo palaikai perlaidoti Jurbarko kapinėse.
Antanas Giedraitis-Giedrius (1892–1977), rašytojas, pedagogas, dirbęs Jurbarke. Jo garbei pavadinta miesto gimnazija. 1979 m. jis išleido knygą „Mūsų Jurbarkas“.
Konstantinas Glinskis (1886–1938), aktorius ir režisierius. Jo gimtajame name įkurta memorialinė ekspozicija.
Elena Grinaveckienė (1928–1999), kalbininkė.
Vincas Grybas (1890–1941), skulptorius, 1929–1941 m. gyvenęs Jurbarke. Išlikęs jo namas prie parko, kuriame įrengtas memorialinis muziejus, parke pastatytas paminklas (skulptorius V. Pleškūnas, architektas E. Budreika).
Petras Paulaitis, pasipriešinimo judėjimo veikėjas, mokytojavo Jurbarke.
Antanas Sodeika (1890–1979), dainininkas (baritonas), vargonininkas, pedagogas. Jo garbei pavadinta Jurbarko muzikos mokykla.
Antanas Šabaniauskas (1903–1987), dainininkas, gimęs ir kurį laiką gyvenęs Jurbarke.
Romualdas Marcinkus (1907–1944), lakūnas, oro žvalgas.
Pranciškus Mikutaitis (1890–1988), tapytojas, skulptorius.
Leonas Radus-Zenkavičius Lietuvos karinis veikėjas, generolas.
William Zorach (1887–1966), skulptorius, tapytojas, rašytojas.
Vytautas Žilius (1911–1961), muzikas.

Garbės piliečiai

Ričardas Durbinas, JAV senatorius, kurio motina kilusi iš Jurbarko. Kartu su broliu viešėjo Lietuvoje, parėmė miesto ligoninę.
2009 – Jonas Kubilius, matematikas, VU rektorius.

Sportas

Futbolas

Lengvoji atletika

Jurbarke kasmet vyksta miesto vardo lengvosios atletikos tarptautinis čempionatas, kuriame sportininkai dažniausiai varžosi įvairių sprintų ir disko metimo rungtyse. 2003 m. čempionate užfiksuotas Lietuvos 300 m bėgimo nacionalinis rekordas.^[6]

Geografija

Jurbarkas įsikūręs prie Mituvos žiočių (mieste į ją įteka Imsrė). Pietvakarinės miesto dalys – Barkūnai ir Kalnėnai. Už 3 km į vakarus nuo miesto stūkso Bišpilio piliakalnis, vakariniame miesto pakraštyje – Smukučių šilelis ir Jurbarko tvenkinys. Piečiau Jurbarko, per Nemuną nutiestas Jurbarko tiltas (ilgiausias Lietuvoje automobilinis tiltas, pastatytas 1978 m.). Jurbarko parkas – architektūros paminklas. Į vakarus nuo miesto plyti Smalininkų-Viešvilės miškai.

Miestai partneriai

Šaltiniai

↑ ^1,0 ^1,1 Юрбургъ. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 41 (81) : Эрдан — Яйценошение. С.-Петербургъ, 1904., 409 psl. (rus.)
↑ ^2,0 ^2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 900 psl.
↑ Jurbarkas gali būti šešias šimtmečiais senesnis nei manyta
↑ Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 70 p.
↑ Jurbarkas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 152
↑ „Jurbarkas 2003“ (xls) (Lietuvių k.). LLAF. 2003-09-20. Nuoroda tikrinta 2011-03-27.{{cite web}}: CS1 priežiūra: Neatpažinta kalba (link)

Literatūra

Jurbarkas. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 568 psl.
Jurbarkui – 750 metų: albumas (sud. Radeta Savickienė). – Kaunas: V3 studija, 2009. – 100 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-737-41-4

Nuorodos

Vikižodynas

Apie Jurbarką

[ESBE-1] 1,0 ^1,1 Юрбургъ. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 41 (81) : Эрдан — Яйценошение. С.-Петербургъ, 1904., 409 psl. (rus.)

[GSSRI-2] 2,0 ^2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 900 psl.

[3] Jurbarkas gali būti šešias šimtmečiais senesnis nei manyta

[4] Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 70 p.

[TLE-5] Jurbarkas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 152

[6] „Jurbarkas 2003“ (xls) (Lietuvių k.). LLAF. 2003-09-20. Nuoroda tikrinta 2011-03-27.{{cite web}}: CS1 priežiūra: Neatpažinta kalba (link)

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 {{city/Lietuvos miestas
 | pavadinimas = {{PAGENAME}}
-| paveikslelis = Jurbarkas1.JPG
+| paveikslelis = Jurbarkas_400.jpg
-| paveikslėlio tekstas = Miesto vaizdas nuo Nemuno pusės
+| paveikslėlio tekstas = Magdeburgo teisių 400-ųjų metinių šventė
 | herbas = Jurbarkas COA.gif
 | vėliava =
@@ Eilutė 27: / Eilutė 27: @@
 == Istorija ==
-[[Vaizdas:Jurborg.jpg|thumb|200px|Jurbarko medinė sinagoga 1872 m. [[Mykolas Elvyras Andriolis|Mykolo Elvyro Andriolio]] paveikslas]]
+[[Vaizdas:Jurborg.jpg|thumb|250px|Jurbarko medinė sinagoga 1872 m. [[Mykolas Elvyras Andriolis|Mykolo Elvyro Andriolio]] paveikslas]]
 Jurbarko senamiestyje (rekonstruojant Kauno gatvę) rasta moters, palaidotos IV–V amžiuje, kapavietė: žalvarinio apgalvio fragmentas, likęs tik po kaukole, bei apyrankės.<ref>[http://www.lrytas.lt/-13050258661304203862-jurbarkas-gali-b%C5%ABti-%C5%A1e%C5%A1ias-%C5%A1imtme%C4%8Diais-senesnis-nei-manyta.htm?utm_source=rss&utm_medium=rss&utm_campaign=rss Jurbarkas gali būti šešias šimtmečiais senesnis nei manyta]</ref>
@@ Eilutė 87: / Eilutė 87: @@
 === Žymūs žmonės ===
-[[Vaizdas:Jurbarkas vutautas 2010.jpg|thumb|220px|Paminklas Vytautui Didžiajam]]
+[[Vaizdas:Jurbarkas vutautas 2010.jpg|thumb|250px|Paminklas Vytautui Didžiajam]]
 * [[Vladas Baltrušaitis]] (1912–1975), operos solistas. Mokėsi [[Jurbarko gimnazija|Jurbarko gimnazijoje]], vėliau ir gyveno Jurbarke. [[1998]] m. jo palaikai perlaidoti Jurbarko kapinėse.
 * [[Antanas Giedraitis-Giedrius]] (1892–1977), rašytojas, pedagogas, dirbęs Jurbarke. Jo garbei pavadinta miesto gimnazija. [[1979]] m. jis išleido knygą „Mūsų Jurbarkas“.
@@ Eilutė 117: / Eilutė 117: @@
 == Geografija ==
-[[Vaizdas:Jurbarkas.jpg|thumb|200px|Jurbarkas iš paukščio skrydžio]]
+[[Vaizdas:Jurbarkas.jpg|thumb|250px|Jurbarkas iš paukščio skrydžio]]
-[[Vaizdas:Jurbarkas kauno gatve.jpg|thumb|200px|Kauno gatvė]]
+[[Vaizdas:Jurbarkas kauno gatve.jpg|thumb|250px|Kauno gatvė]]
 Jurbarkas įsikūręs prie [[Mituva|Mituvos]] žiočių (mieste į ją įteka [[Imsrė]]). Pietvakarinės miesto dalys – [[Barkūnai]] ir [[Kalnėnai (Jurbarkas)|Kalnėnai]]. Už 3 km į vakarus nuo miesto stūkso [[Bišpilio piliakalnis]], vakariniame miesto pakraštyje – [[Smukučių šilelis]] ir [[Jurbarko tvenkinys]]. Piečiau Jurbarko, per [[Nemunas|Nemuną]] nutiestas [[Jurbarko tiltas]] (ilgiausias Lietuvoje automobilinis tiltas, pastatytas [[1978]] m.). [[Jurbarko parkas]] – architektūros paminklas. Į vakarus nuo miesto plyti [[Smalininkų-Viešvilės miškai]].