Maginė fantastika: Skirtumas tarp puslapio versijų
S r2.7.1) (robotas Pridedama: be:Фэнтэзі |
S robotas Pridedama: sh:Fantasy Keičiama: th:จินตนิมิต |
||
Eilutė 136: | Eilutė 136: | ||
[[ru:Фэнтези]] |
[[ru:Фэнтези]] |
||
[[sco:Fantasie]] |
[[sco:Fantasie]] |
||
[[sh:Fantasy]] |
|||
[[si:ෆැන්ටසි]] |
[[si:ෆැන්ටසි]] |
||
[[simple:Fantasy]] |
[[simple:Fantasy]] |
||
Eilutė 143: | Eilutė 144: | ||
[[sv:Fantasy]] |
[[sv:Fantasy]] |
||
[[sw:Bunilizi ya kinjozi]] |
[[sw:Bunilizi ya kinjozi]] |
||
[[th: |
[[th:จินตนิมิต]] |
||
[[tl:Pantasya]] |
[[tl:Pantasya]] |
||
[[tr:Fantezi]] |
[[tr:Fantezi]] |
20:47, 7 balandžio 2012 versija
Mãginė fantãstika, fentezi (angl. fantasy) – viena iš fantastikos (t. y., literatūros, kino, žaidimų, muzikos, dailės ir kt.) atmainų. Magine fantastika siekiama sukurti savitą kūrinio erdvę, vidinę sistemą, kurioje vyksta veiksmas, – neretai itin detalų „pasaulį“. Tam dažnai naudojami įvairių mitologijų elementai, iš jų lipdoma atskira mitologija. Būdingas žanro bruožas – magijos, antgamtinių reiškinių vaizdavimas, priešingai nei mokslinėje fantastikoje – modernių technologijų nebuvimas. Veiksmas paprastai vyksta pasauliuose, artimuose viduramžiams, kur technologijos vietą užima magija ar panašūs elementai.
Maginė fantastika – tarsi šiais laikais kuriamos pasakos, tik daugeliu atvejų skirtos ne vaikams.
Žymiausi kūriniai – Džono Ronaldo Ruelo Tolkieno „Žiedų valdovas“, „Hobitas“, Ursulos K. Le Guin „Žemjūrės burtininkas“, Rodžerio Želazny „Ambero kronikų“ ciklas, Gleno Kuko „Juodosios Gvardijos“ ciklas, Andžejaus Sapkovskio „Raganiaus“ ciklas, Roberto Hovardo "Konano barbaro" ciklas.
Istorija
Fantasy istorija siekia Gilgamešo epo ir kitų seniausių žmonijos užrašytų kūrinių laikus. Kai kurie šio žanro tyrėjai teigia, kad iš dalies tokie kūriniai kaip Odisėja, Beovulfas ar Dieviškoji komedija – taip pat savotiška fantasy, nors ir ne šiuolaikine prasme. Bet kokiu atveju fantasy šaknys yra archaiškose legendose bei mitologijose, kurių elementai sudaro šio žanro pagrindą.
Šiuolaikinės fantasy pradžia siejama su Viljamu Morisu ir Lord Dunsany, kūrusiais XIX-XX a. pr. Ypač didelį stimulą fantasy vystymuisi suteikė Dž. R. R. Tolkinas.
XX a. viduryje išpopuliarėjo du fantasy porūšiai: „aukštoji“ (high) fantasy ir „sword and sorcery“ (kalavijo ir burtų):
- „Aukštosios“ fantasy pagrindas – išplėtotas paralelinis pasaulis. „Aukštosios“ fantasy kūrėjai neretai turi epinių užmojų, knygos rimtos tematikos, neretai kalbančios apie didžiąją kovą su antgamtinėmis blogio jėgomis. „Aukštojoje“ fantasy veikia magai, nemažai fantastinių rasių: elfai, orkai, dvorfai (kuriuos lietuviškuose vertimuose dažnai netiksliai verčia nykštukais). Pasaulis apibūdintas itin detaliai. Šio porūšio ryškiausi pavyzdžiai – Dž. R. R. Tolkino „Hobitas“ bei „Žiedų valdovas“, C. S. Lewiso „Narnijos kronikos“, Ursulos K. Le Guin „Žemjūrės“ ciklas.
- „Kalavijo ir burtų“ fantasy būdingi ryškūs herojai, įsiveliantys į sudėtingus konfliktus. Šiam porūšiui taip pat turėjo įtakos Aleksandro Diuma romanai apie „Tris muškietininkus“. „Kalavijo ir burtų“ fantasy pasižymi nuotykių ir veiksmo gausa. Iš žymesnių šio porūšio fantasy kūrėjų galima paminėti Fritz Leiber, Robert E. Howard, Clark Ashton Smith.
Maginė fantastika Lietuvoje
Lietuvių autoriai kol kas daugiausia rašė mažų formų maginę fantastiką. Nemažai šio žanro apsakymų ir apysakų galima rasti apsakymų antologijose „Geriausia Lietuvos fantastika“, šio žanro kūrinių autoriai ne kartą tapo šio konkurso laureatais (pvz., 1997 m. – Diana Butkienė, 1998 m. – Lina Darbutaitė, Nigelis, Gediminas Kulikauskas, 2001 m. – Rūta Marija Klovaste, 2002 m. – Herta Matulionytė, Edas Gruzdas).
2003 m. pasirodė pirmasis lietuvių maginės fantastikos romanas – Gintauto K. Ivanicko „Laumės mėnuo“ (leidykla „Eridanas“), 2004 m. – Daivos Vaitkevičiūtės „Marius Pietaris ir burtų knyga“ (leidykla „Rosma“), 2006 m. – Romualdo Drakšo „Raganiaus karas“ (leidykla „Eugrimas“), Justinos Stravinskytės „Paslapties įpėdinis“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), Justino Žilinsko „Gugis – girių kaukas ir žmonių draugas“ (leidykla „Tyto alba“).
Fantasy porūšiai
- Alternatyvioji istorija – nors nemažai alternatyviosios istorijos kūrinių galima priskirti mokslinei fantastikai, yra ir artimesnių maginei. Tokių kūrinių veiksmas vyksta pasaulyje, kurio istorija pasisuko kitaip nei istorija, pažįstama mums. Ši istorija aiškiai susijusi su žinoma istorija bei geografija.
- Lord Darcy serija, Randall Garrett
- Pavane, Keith Roberts
- Operation Chaos, Poul Anderson
- Bengsiškoji (Bangsian) fantasy – pavadinimas kilo iš rašytojo John Kendrick Bangs. Šios fantasy veiksmas vyksta pomirtiniame pasaulyje, dažnai – Hade, Danguje ir Pragare.
- Inferno, Larry Niven (1976)
- Heroes in Hell, C. J. Cherryh ir Janet Morris (1986)
- God Bless You, Dr. Kevorkian, Kurt Vonnegut (1999)
- Komiškoji fantasy. Vienas ankstyviausių pavyzdžių galėtų būti Johnatan Swift „Guliverio kelionės“.
- Bored of the Rings, Henry N. Beard ir Douglas C. Kenney (1969)
- The Eye of Argon, Jim Theis (1970)
- A Spell for Chameleon, Piers Anthony (1977)
- Hordes of the Things, Andrew Marshall ir John Lloyd (1980)
- The Colour of Magic, Terry Pratchett (1983)
- Šiuolaikinės fantasy veiksmas vyksta mums pažįstamame pasaulyje mūsų laikais, tačiau čia egzistuoja ne visiems žinomų dalykų, pvz., šalia gyvena vampyrai ar nemirtingieji. Fantastiniai elementai yra slapti, nežinomi daugumai žmonių, taip pat jie tėra „realaus“ pasaulio papildomas elementas (t. y. „realus pasaulis“ nėra vienas iš „fantastinių pasaulių“, kuriuose gyvena kūrinio personažai).
- Buffy the Vampire Slayer („Bafi, vampyrų žudikė“), Joss Whedon (1992, 1997)
- Neverwhere, Neil Gaiman (1996)
- Hario Poterio serija, J. K. Rowling
- „Sargybų“ serija, Sergejus Lukjanenko
- Tamsioji (Dark) fantasy – būdingi siaubo elementai, įpinti į „kalavijo ir burtų“ ar „aukštosios“ fantasy erdvę. Vengiama idealizuotų pasaulių.
- Juodoji Gvardija, Glen Cook
- H. P. Lovecraft kūryba
- Vampire Hunter D, Hideyuki Kikuchi (1983)
- Berserk, Kentaro Miura (1989)
- Erotinė fantasy – maginei fantastikai būdingoje aplinkoje naudojami erotiniai elementai.
- Pasakinė (Fairytale) fantasy – į šį porūšį įeina tiek šiuolaikinės pasakos, tiek įvairūs daugiau suaugusiesiems skirti klasikinių pasakų perdirbiniai.
- Herojinė fantasy – epinei bei „kalavijo ir burtų“ fantasy artimas porūšis. Herojų nuotykiai išgalvotuose pasauliuose. Pabrėžiama gėrio ir blogio kova. Pagrindinis veikėjas dažnai herojumi tampa nenoromis.
- Robert E. Howard, Dž. R. R. Tolkino ir kt. kūriniai
- Aukštoji (High) fantasy paprastai reiškia maginę fantastiką, kurios pagrindinė tema – epinė gėrio ir blogio kova. Rečiau vartojamas Dž. R. R. Tolkino apibrėžimas: „aukštosios“ fantasy siužetas vyksta atskirame fantastiniame pasaulyje („žemoji“ fantasy vyksta mūsų pasaulyje, į kurį įsibrovę fantastiniai elementai).
- The Worm Ouroboros, E. R. Eddison (1922)
- Narnijos kronikos, C. S. Lewis (1950)
- Žiedų valdovas, J. R. R. Tolkien
- The Sword of Shannara, Terry Brooks (1977)
- The Eye of the World, Robert Jordan (1990)
- Istorinė fantasy skyla į dvi grupes: viena apima pasakojimus, kurių veiksmas vyksta istorinėje praeityje, į kurią įsibrauna fantastinių elementų (panašiai kaip ir šiuolaikinė fantasy, tik šios veiksmas vyksta dabartyje); antrosios veiksmas vyksta specialiai sukurtume fantastiniame pasaulyje, kuris labai artimas mūsiškiam (galima atpažinti šalis, istorinius įvykius ar asmenybes).
- Eagle in the Snow, Wallace Breem (1970)
- The Sarantine Mosaic, Guy Gavriel Kay (1998–2000)
- Jonathan Strange & Mr Norrell, Susanna Clarke (2004)
- A Game of Thrones, George R. R. Martin (1996)
- Žemoji (Low) fantasy yra terminas, kuriuo vadinami tie maginės fantastikos kūriniai, kuriuose stengiamasi nepabrėžti magijos reikšmės. Iškeliamas realistiškumas, jaučiamas cinizmas. Turi daug panašumų su tamsiąja fantasy.
- Mannerpunk – fantastinė papročių komedija. Būdinga sudėtinga socialinė hierarchija, siužetai pagrįsti personažų tarpusavio santykiais, įvairiomis peripetijomis, sekant Jane Austen bei Anthony Hope kūrybos tradicijomis.
- Mitinė fantasy – pagrįsta tradicine mitologija, naudoja pažįstamus mitologinius personažus bei dievybes. Skiriasi nuo fantasy, kurioje kuriamos nuosavos mitologijos bei panteonai arba bandoma paslėpti tradicinę mitologiją po išgalvotais vardais.
- American Gods, Neil Gaiman (2001)
- Romantinė fantasy remiasi meilės istorijomis.
- Mokslinėje fantasy yra nemažai mokslinės fantastikos elementų, pvz., kosminės keliones, lazeriniai ginklai ir pan. Tačiau svarbūs ir elementai, artimesni magijai nei mokslui.
- Dying Earth literatūra – mokslinės fantasy porūšis. Veiksmas vyksta Laiko pabaigoje, Saulei blėstant, mokslui panašėjant su magija.
- Laiko mašina, Herbert George Wells (1895)
- Dying Earthserija, Jack Vance
- Viriconium, M. John Harrison
- Superherojų fantasy atsirado amerikietiškuose komiksuose. Mokslinės ir šiuolaikinės fantasy mišinys. Veiksmas paprastai vyksta dabartyje, šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame gyvuoja įvairiausi fantastiniai elementai pradedant ateiviais iš kosmoso ir futuristinėmis technologijomis, baigiant magija bei mitologinėmis būtybėmis. Pagrindiniai veikėjai – kostiumuoti herojai, turintys ypatingų sugebėjimų.
- Lois & Clark: A Superman Novel (1996), C. J. Cherryh
- Wild Cards, George R. R. Martin
- Visionaries: Knights of the Magical Light
- Kalavijo ir burtų fantasy (Sword and sorcery) – nuo aukštosios fantasy skiriasi tuo, kad labiau pabrėžia veiksmą, fizinius elementus. Pagrindiniai veikėjai neretai nėra doro gyvenimo pavyzdžiai, jų motyvacija – asmeninis interesas.
- Konano Barbaro serija, Robert E. Howard
- Jirel of Joiry serija, C. L. Moore
- Neverwhere, Richard Corben (1968)
- Record of Lodoss War, Ryo Mizuno (1990)
- Slayers, Hajime Kanzaka*
Kita:
Fantasy serijos – serijos, kurių romanus rašo skirtingi autoriai, tačiau veiksmas vyksta tame pačiame fantastiniame pasaulyje. Paprastai šis pasaulis būna sukurtas žaidimui vaidmenimis. Fantasy serijos savu ruožtu gali priklausyti bet kuriam iš aukščiau išvardintų žanrų.
- Dragonlance
- Forgotten Realms
- Magic: The Gathering
- Dark Sun