Siesikų pilis

Siesikų dvaras
Siesikų pilis
Vieta	Siesikai
Įkurtas	XVI a.
Rūmų stilius	Renesansas
Bajorų giminės	Daumantai (XVI a. -1736) Radvilos (1736-1745) Daugėlos (1745-1940)
Pastatų būklė	restauruojamas
Savininkas	Audrys Matulaitis (nuomoja)

Pilis XIX a.

Siesikų pilis – XVI amžiaus rezidencinė pilis netoli Siesikų ant Siesikų ežero kranto, Daumantų-Siesickių dvaras. Siesikų dvaro sodybą sudaro 6 pastatai (rūmai, „akademija“ vadinama mokykla, spirito varykla, svirnas, paukštidė, kumetynas) ir parkas. Pilis yra vienas iš nedaugelio Lietuvoje nuo Renesanso epochos išlikusių statinių.

Istorija

Pilį pastatė Gabrielius Daumantas-Siesickis (miręs 1517 m.). Renesansinio stiliaus pilis buvo dviejų aukštų, stačiakampė, su 2 cilindriniais ir 1 kvadratiniu bokštais kampuose. Pilies gynybą stiprino iš trijų pusių iškasti grioviai, kurie jungėsi su ežeru. XVII-XVIII a. aplink pilį buvo pasodintas didelis parkas.

1704 m. švedų kariuomenė rūmus nusiaubė ir padegė. 1736 m. rūmai, kaip Marcijanos Siesickaitės kraitis, atiteko kunigaikščiui Mykolui Radvilai.

1745 m. Siesikų dvarą nusipirko Konstantinas Daugėla (1700–1770). Kaip Daugėlų giminės nuosavybė jis išliko iki 1940 m.

Siesikų pilis iš pietų pusės

1820–1845 m. pilis buvo atnaujinta pagal Dominyko Daugėlos projektą. Rūmai įgavo klasicistinių bruožų. Buvo palikti tik du bokštai, pastatytos klasicistinės arklidės ir grūdų sandėlis. Dominyko Daugėlos laikais Siesikų pilis garsėjo senomis kolekcijomis (paveikslų, lietuviškų dievybių skulptūrų), rankraščių rinkiniais, numizmatikos, porceliano, sidabro dirbinių, archeologine bei ginklų kolekcijomis. Iki 1914 m. Daugėlų bibliotekoje buvo apie 5000 knygų. Dar 1939 m. prie didžiųjų rūmų stovėjo 9 švediškos patrankos. Archyvai bei meno kolekcijos dingo Pirmojo pasaulinio karo metu, likę vertingi daiktai buvo išgrobstyti ar išvežti po 1940 m.

1904 m. pastatytas panašaus stiliaus pastatas, vadinamas "akademija". Jis buvo skirtas Daugėlų vaikams mokytis ir mokytojams bei svečiams apgyvendinti. Rūmų prieigas puošė senovinės patrankos, aplink rūmus augo 10-ies hektarų parkas. Rekonstruoti rūmai nekeitė savo išvaizdos iki 1940 m.

Po Antrojo pasaulinio karo rūmai atiteko tarybiniam ūkiui, kurio vadovai rūmuose atidarė mokyklą ir apgyvendino mokytojus bei ūkio darbininkus. Mokykla rūmuose veikė iki 1952 m. Po to čia buvo ūkio kontora, vėliau - sandėliai. Visus pastatus supo parkas, kuris užėmė 3 ha ploto ir buvo ežero pakrantėje.

1999 m. dvaras buvo išnuomotas naujam šeimininkui Audriui Matulaičiui. Buvo restauruotas bravoro (spirito varyklos) pastatas, sutvarkyta ežero pakrantė ir dalis teritorijos. Šiuo metu restauruojamas pagrindinis pilies pastatas. Dar prieš 15 metų paveldosaugos ekspertai siūlė tris restauravimo variantus: 1) palikti rūmus tokius, kokie jie buvo išlikę iki 1940 m., kai įgijo daug klasicizmo bruožų, 2) išryškinti labiausiai išsiskiriančius elementus, 3) kiek įmanoma sugrąžinti Renesanso stilių, tūrius ir planą. A. Matulaitis pasirinko pastarąjį variantą. Restauravimo darbus prižiūri architektė Gražina Kirdeikienė, kuri dvarą tyrinėja jau apie 30 metų.

Nuorodos

• Sigita Nemeikaitė. Į Siesikų pilį sugrįžta gyvenimas. „Statyba ir architektūra“, 2007 liepa
• Ukmergės rajono savivaldybės turizmo plėtros galimybių studija (PDF)
• Siesikų dvaras
• Apie Siesikų pilį musupaveldas.lt portale
• Siesikų dvaras