Tarptautinė kosminė stotis: Skirtumas tarp puslapio versijų
S r2.7.1) (robotas Pridedama: kk:Халықаралық ғарыш станциясы |
S robotas Keičiama: la:Statio Spatialis Internationalis |
||
Eilutė 115: | Eilutė 115: | ||
[[kn:ಅಂತರರಾಷ್ಟ್ರೀಯ ಬಾಹ್ಯಾಕಾಶ ನಿಲ್ದಾಣ]] |
[[kn:ಅಂತರರಾಷ್ಟ್ರೀಯ ಬಾಹ್ಯಾಕಾಶ ನಿಲ್ದಾಣ]] |
||
[[ko:국제 우주 정거장]] |
[[ko:국제 우주 정거장]] |
||
[[la:Statio |
[[la:Statio Spatialis Internationalis]] |
||
[[lb:International Raumstatioun ISS]] |
[[lb:International Raumstatioun ISS]] |
||
[[li:Internationaal ruumdestation ISS]] |
[[li:Internationaal ruumdestation ISS]] |
21:20, 3 balandžio 2012 versija
Tarptautinė Kosminė Stotis | ||
---|---|---|
TKS po STS-119 misijos, 2009 m. kovo 25 d. Nufotografuota iš erdvėlaivio „Discovery“. | ||
Stoties statistika | ||
Masė | 303 663 kg (2009 m. spalio 6 d.) | |
Ilgis | 73 m nuo „Destiny“ iki „Zvezda“ (2009 m. kovas) | |
Plotis | 108,5 m saulės baterijų plotis (2009 m. kovas) | |
Aukštis | 27,4 m (2007 m. vasario 22 d.) | |
Gyvenamas tūris | 358 m³ | |
Atmosferos slėgis | 101,3 kPa | |
Perigėjus | 341 km (2009 m. rugsėjo 15 d.) | |
Apogėjus | 353 km (2009 m. rugsėjo 15 d.) | |
Orbitos inklinacija | 51,6419 laipsnio (2009 m. rugsėjo 15 d.) | |
Vidutinis greitis | 27743,8 km/h (7706,6 m/s) | |
Orbitos periodas | 91,62 minutės | |
Apsisukimų per dieną | 15,71739808 (2008 m. vasario 15 d.) | |
Dienos orbitoje | 3994 (2009 m. spalio 27 d.) | |
Apgyvendinta dienų | 3283 (2009 m. spalio 27 d.) | |
Apsisukimų skaičius | 62905 apsisukimai (2009 m. spalio 27 d.) | |
Nukeliautas atstumas | ~2,6 * 109 km | |
2009 m. spalis dienos statistika (nebent nurodyta kitaip). | ||
Konfigūracija | ||
Kosminė stotis po STS-119 misijos. |
Tarptautinė kosminė stotis (TKS) (angl. International Space Station, ISS) – tarptautinis orbitinės stoties projektas, kuriame bendradarbiauja penkios kosmoso agentūros iš įvairių pasaulio šalių: JAV (NASA), Rusija (RKA), Japonija (JAXA), Kanada (CSA) ir keletas Europos valstybių (ESA).
Kosminės stoties pradžia laikoma 1998 m. lapkričio 20 d., kai į orbitą buvo išvestas pirmasis modulis „Zarya“. Nuo 2000 m. lapkričio 2 d. TKS yra pastoviai apgyvendinta. Šiuo metu komplekse gyvena 17-toji ekspedicija, sudaryta iš trijų žmonių. TKS aptarnauja rusiški „Sojuz“ ir „Progress“, europietiški „ATV“ bei amerikietiški „Space Shuttle“ aparatai.
TKS statybas planuojama baigti 2010 m.
Istorija
Tarptautinės kosminės stoties istorija prasidėjo pasibaigus Šaltajam karui, kai JAV, Europa, Rusija, Japonija ir Kanada pradėjo derybas dėl tikros tarptautinės stoties sukūrimo. Projektas buvo paskelbtas 1993 m., kaip „Space Station Alpha“ (liet. „Kosminė stotis alfa“). Buvo sutarta sujungti įvairių kosmoso agentūrų projektus: NASA „Space Station Freedom“, Rusų „Mir-2“ ir ESA „Columbus“ kosmines stotis.
Pirmasis modulis „Zarya“ buvo paleistas rusiška „Proton“ raketa iš Baikonuro kosmodromo 1998 m. lapkričio 20 d. Iki pirmosios ekspedicijos įsikėlimo buvo prijungti dar du moduliai: „Unity“, kuris pakilo į orbitą kaip „Space Shuttle“ misijos STS-88 krovinys, 1998 m. gruodžio 4 d. ir „Zvezda“ modulis, iškeltas „Proton“ raketa 2000 m. liepos 12 d.
Konstrukcija
Šiuo metu TKS sudaro septyni pagrindiniai gyvenimui ir mokslui skirti moduliai: du Rusiški „Zarya“ ir „Zvezda“, trys amerikietiški „Destiny“, „Unity“ ir „Harmony“, vienas Europos kosmoso agentūros valdomas „Columbus“ modulis ir Japonijos kosmoso agentūros sukurtas modelis „Kibo“. Stotį taip pat sudaro moduliai „Quest“ ir „Pirs“, leidžiantys astronautams išeiti į atvirą kosmosą, ir įvairūs santvaros bei saulės baterijų moduliai.
Planuojama, kad 2010 m. pabaigus TKS statybas, jos gyvenamas tūris sieks maždaug 1000 m³, masė – apie 400 tonų, gaminamos energijos kiekis – 100 kW, santvaros ilgis – 108,4 m, modulių ilgis – 74 m. Stotyje galės gyventi šešių žmonių įgula.
Matomumas
Dėl savo dydžio TKS yra puikiai matoma plika akimi. Matymo galimybės pateikiamos specialiame NASA tinklalapyje bei Heavens-Above.com.
Įdomybės
- TKS jau aplankė septyni kosmoso turistai. Kiekvienas jų už skrydžius sumokėjo po maždaug 25 milijonus JAV dolerių.
Nuorodos
Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link GA Šablonas:Link GA Šablonas:Link FA