Šalpusnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vajezus (aptarimas | indėlis)
S +Kategorija:Vaistažolės
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Taksonominių paveikslėlių aprašymų vienodinimas
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Taxobox_pradžia | color = lightgreen | name = Tussilago}}
{{Taxobox_pradžia | color = lightgreen | name = Tussilago}}
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Salpusnis.JPG|260px|Ankstyvasis šalpusnis (Tussilago farfara)]] | caption = Ankstyvasis šalpusnis (''Tussilago farfara'')}}
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Salpusnis.JPG|260px|Ankstyvasis šalpusnis (''Tussilago farfara'')]] | caption = Ankstyvasis šalpusnis (''Tussilago farfara'')}}
{{Taxobox_begin_placement | color = lightgreen}}
{{Taxobox_begin_placement | color = lightgreen}}
{{Taxobox_karalyste | taxon = Augalai | taxon1 = Plantae}}
{{Taxobox_karalyste | taxon = Augalai | taxon1 = Plantae}}

08:33, 30 rugsėjo 2006 versija

Tussilago
Ankstyvasis šalpusnis (Tussilago farfara)
Ankstyvasis šalpusnis (Tussilago farfara)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Astražiedžiai
( Asteridae)
Šeima: Astriniai
( Asteraceae)
Gentis: Šalpusnis
( Tussilago)

Šalpusnis (lot. Tussilago, angl. Coltsfoot, vok. Huflattich) - astrinių (Asteraceae) šeimos augalų gentis, kurioje vienintelė Lietuvoje auganti rūšis - ankstyvasis šalpusnis (Tussilago farfara). Pavadinimas iš lotynų kalbos žodžio tussis - kosulys ir agere - judintis (lapai vartojami kaip vaistas nuo kosulio). Daugiametis žolinis augalas, turintis vertikalų apie 20-250 cm ilgio šakniastiebį, ant kurio anksti pavasarį išauga vienas ar keletas vienagraižių stiebų. Žydi balandžio-gegužės mėn. Žiedai pavieniuose graižuose, geltoni. Nužydėjus lieka pūkai (lukštavaisis su skristuku), panašūs į pienės pūkus, kuriuos išnešioja (ir taip išplatina) vėjas.

Auga pagrioviuose, molinguose šlaituose, upių ir upelių pakrantėse, bergždynuose. Tai vaistinis augalas. Jis taip pat medingas, ir piktžolė.

Gydomosios savybės

Šalpusnis - žiedai ir pūkai

Pastaba: Nevartoti vaistams nėštumo metu ir žindant.

Šalpusnis gerina atsikosėjimą, mažina uždegimą, todėl jį galima naudoti gydant bronchitą, gerklų ir trachėjos uždegimus, bronchinę astmą ir pleuritą, net pradiniame tuberkuliozės gydymo etape. Nuo kosulio ir užkimimo kelis kartus per dieną gertina labai karšta šalpusnių arbata su medumi. Vaistams renkami pirmieji žiedai, Lapai renkami liepos-rugpjūčio mėn. Džiovinami pavėsyje. Išdžiūvę yra bekvapiai, kartoki, skonis - gleivingas. Dedami į prakaitavimą skatinančių vaistažolių mišinius.

Nuplautų ir sutrintų šviežių lapų tyrė dedama ant krūtinės ir padeda nuo plaučių uždegimo, raudonligės, mėlynių ir tinimų, sąnarių uždegimų. Tinstančias kojas reiktų dažnai plauti šalpusnių nuoviru. Venų uždegimo gydymui iš šviežių sutrintų šalpusnių lapų su šviežia grietine pasigaminamas tepalas. O stipraus šalpusnių lapų nuoviro kompresai padeda nuo sklerodermos opų. Lapų ir žiedų garais gydomas lėtinis bronchitas.

Lapų sirupas padeda sergant plaučių ligomis ir bronchitu bei yra puiki profilaktinė priemonė nuo peršalimų ir gripo. Pavasarį, esant astmai, lėtiniam bronchitui ir kvėpavimo takų katarui, reikia kasdien gerti du-tris arbatinius šaukštelius šviežių šalpusnių sulčių, sumaišytų su sultiniu ar šiltu pienu. Šviežios sultys lašinamos į ausį esant ausų uždegimui.

Lapai turi daug vitamino C, todėl juos galima dėti į salotas bei sriubas.