Skraidantis diskas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

11:21, 1 balandžio 2012 versija

Skraidaintis diskas (dar dažnai vadinamas „frisbiu“), tai dažniausiai iš plastiko pagaminta, disko formos, nuo 20 iki 25 cm diametro sklendanti lėkštė su užapvalinta briauna (leidžianti diskui kilti kai diskas skrisdamas oru sukasi). Skraidančių diskų yra įvairaus dydžio, priklausomai nuo naudojimo paskirties. Su skraidantčiais diskais yra žaidžiama daug įvairių sportinių ir pamoginių žaidimų, todėl yra naudojamos įvarios diskų metimų ir gaudymo technikos. Nemaža dalis skraidančių diskų yra gaminami reklaminiais tikslais.

Frisbiais vadinami skraidnatys diskai, dažniausiai naudojami lėkščiasvydyje (ultimeite). Lėkščiasvydyje yra naudojami standartizuoti diskai sveriantys 175 gramus. Pramogai yra kuriami įvairiaspalviai, ultravioletiniuose spinduliuose spalvas keičiančiantys, šviečiančiantys (su šviesos diodais) ir sugertą šviesą spinduliuojantys diskai.

Skirtingai diskgolfe negu lėkščiasvydyje skraidantys diskai yra mažesni, bet pagaminti iš tankesnės medžiagos ir sunkesni. Diskgolfo diskai yra sukurti įveikti didelius atstumus, padidinti/sumažinti disko greitį, stabilumą ir nuskrendamą atstumą. Pagrindiniai diskai: tolimų distancijų diskai (skrendantys 100–300 metrų), vidutinio nuotolio diskai (skrendantys 25-100 metrų) ir metimo į krepšį diskai.

Prie skraidančių diskų dar yra priskiriami skraidantys žiedai, galintys skristi kur kas toliau už tradicinius skraidančius diskus.

Istorija

Valteris Frederikas Morisonas (Walter Frederick Morrison) ir jo būsimoji žmona Liusilė (Lucile Morrison) pirmieji atrado šiandieninę rinką skraidantiems diskams^[1]. 1938 metais, kai Valteris ir Liusilė savo kepyklėlėje paradėjo siūlyti įsigyti pyragą su lėkšte už 25 centus. Lėkštę likusią nuo pyrago jie pradėjo tarpusavyje mėtyti pirmyn ir atgal Santa Monikos paplūdimyje Kalforinijoje. Tai buvo gera pradžia, nes perkant pyragą ir lėkštę už pačią lėkštę reikėdavo sumokėti 5 centus, taip šalia esančiuose paplūdimiuose, Valterio ir Liusilės dėka atsirado daugiau lėkštes mėtančių žmonių. Jie tesė savo vesrlą iki antrojo pasaulinio karo, kai Morisonas tarnavo JAV oro pajėgų būryje P-47. Grįžęs Morisonas nubraižė aerodinamišką skraidantį diską, kurį pavadino „Whiralo-Way“. 1948 metais po maketo pakeitimų ir eksperimentų su keliais prototipais, Morisonas ir jo verslo partneris Varneris Frasikonis (Warren Franscioni) pradėjo gaminti pirmuosius plastikinius diskus. Savo išradimą jie pavadino skraidančia lėkšte (angl. „Flyin-Saucer“). Morisonas ir Fransikonis nutraukė savo partnerystę 1950 metais. Po tolimesnių disko dizaino tobulinimo darbų, 1955 metais, Morisonas pradėjo gaminti naują diską „Pluto Platter“. Vėliaus visas teises pardavė žaislų gamybos kompanijai „Wham-O“ 1957 m. sausio 23 d. (per savo 37 gimtadienį), tais pačiais metais Valteris Morisonas buvo apdovanotas už jo skraidantį diską, kaip geriausias JAV dizaino patentas.

1957 m. birželį, Wham-O vienas iš steigėjų, Ričiardas Kneras (Richard Knerr), norėdamas paskatinti pardavimus skraintiems diskams priskyrė papildomą vardą “Frisbee“ (frisbis) sužinojęs, jog Konektikuto koledžo studnetai mėtydamis lėkštes iš vietinės kepyklėlės vadino juos „Pluto Platter“ vardu ^[2]. Terminas „Frisbee“ buvo sugalvotas dėl tokiu vardu esančios pyragų kepyklos „Frisbie Pie Company“ ^[3]. 1982 m. Morisonas pareiškė „Frobes“ žurnalui, kad jis jau gavo apie 2 milijonus dolerių už autorinius honorarus ir teigė „nieku gyvu nekeisčiau pavadinimo“ ^[4].

Wham-O kompanijoje žmogus sėkmingai dirbęs su Frisbio fenomenu buvo Edas Hedrikas (Ed Headrick). 1964 m. jis buvo paskirtas pagrindiniu vadybiniku ir vice prezidentu atsakingu už rinkodarą. Hedrikas pakeitė Pluto Platter disko dizainą, sumažindamas briaunos storį, kad būtų galima tiklsliau išmesti diską ^[5].

Pardavimai išaugo, kai ši skraidantis diskas buvo pradėtas pristatyti kaip nauja sporto rūšis. 1964 m. į prekybą buvo išleistas „profesionalus diskas“ skirtas sportui. Hedrikas užpatentavo savo patobulintą diską „Frisbee“ patento vardu ^[6]. Hedrikas dažnai laikomas „diskų sporto tėvu“ ^[7] įkūrė tarptautinę frisbio asociaciją (angl. „The International Frisbee Association (IFA)„) ir pradėjo kurti diskus, žaidimus ir taisykles įvairioms sporto šakoms su disku, kaip „toliausiai numestas diskas“, “guts„, „freestyle“. Po mirties Hedriko palaikai buvo kremuoti ir panaudoti gaminant „atminimo“ diskus skirtus padovanoti Hedriko šeimos nariams ir artimiems draugams ^[8].

Žaidimai su skraidančiu disku

Lėkščiasvydis

Pagrindinis straipsnis – Lėkščiasvydis.

Lėkščiasvydis (Ultimeitas, angl. Ultimate) yra plačiausiai pasaulyje paplites žaidimas su skraidančiu disku. Žaidimas buvo sugalvotas Džoelio Silverio (Joel Silver) ir Džerado Kaso (Jaredo Kass) 1968 metais, kaip užsiėmimas praleisti vakarms.

Lėkščiasvydis yra komandinis nekontaktinis sportas žaidžiamas su skraidančiu disku. Žaidimo tikslas yra pelnytą tašką perduodant diską į kitoje aikštės pusėje esantį taškų pelnymo lauką, panašiai kaip amerikietiškaime futbole. Žaidėjai negali bėgti turėdami diską. Lėkščiasvydis yra išskirtinis savo „Žaidimo dvasia“ – garbingo žaidimo principais ir žaidimo mėgavimuosi. Taip pat šiame sporte nėra teisėjų, įvykus taisyklių pažeidimams patys žaidėjai stabdo žaidimą.

Diskgolfas

Pagrindinis straipsnis – Diskgolfas.

Diskgolfas (trump. DG, angl. Disc Golf –) yra labai panašus į tradicinį golfą, tik čia naujami skraidantys diskai (diskai skiriasi nuo lėkščiasvydžio diskų, jie būna mažesni ir plonesni). Žaidimas buvo sukurtas Edo Headricko (Ed Headrick) 1970 metais JAV. Diskas iš starto vietos yra metamas link specialaus krepšio (mėgėjiškai žaidžiant gali būti naudojami ir kiti objektai). Žaidimo tikslas padarius kuo mažiau metimų įmesti diską į žaidimo krepšį, tradiciškai tai būna metaliniai krepšiai su grandinėmis diskams gaudyti.

Žaidimui prasidėjus žaidėjas kiekvieną sekantį metimą atlieka nuo tos vietos kur nusileido prieš tai mestas diskas. Medžiai, krūmai, vandens telkiniai ir reljefas sudaro natūralias kliūtis, kurios priklausomai nuo metimo vietos kiekvieną kartą gali būti kitokios. Galiausiai paskutiniu metimu (angl. „putt“) diskas pasiekia tikslą taip užbaigiamas žaisti vienas „krepšys“.

Žaidžiant diskgolfą taip pat kunkuliuoja džiaugsmo bei nusivylimo emocijos, kaip ir bet kokiame kitame įprastame sporte (pvz.: pataikius lemiamą metimą krepšinyje ar praleidus įvartį futbole). Tačiau yra ir keletą skirtumų. Norint žaisti diskgolfą nereikalauja lygios, su nupjauta žole, aikštelės, nereikia net varžovo, kad būtų galima tobulinti įgūdžius, nesvarbios net oro sąlygos.

Diskgolfas tinka bet kokio amžiaus, fizinių gebėjimų vyrui ar moteriai, nepriklausomai nuo materialinės padėties, nes šiame sporte užtenka turėti vieną skraidantį diską.

Dvidiskis

Pagrindinis straipsnis – Dvidiskis.

„Dvidiskis“ (angl. Double Disc Court – DDC), kaip galima spresti iš pavadinimo yra žaidžiamas su dviem skraidančiais diskais. Vienu metu žaidžia dvi komandos, su dviejais žaidėjais aikštelėje. Vienos komandos nariai stovi vienoje aikštės pusėje, kitos komandos – kitoje. Žaidimo tikslas neleisti oponetų komandai įmesti diską į jūsų aikštelę ir tuo pačiu patiems įmesti savo diską į oponentų aikštelę. Žaidimo aikštė tai du identiški kvadratai 13 metrų ilgio kraštinėmis. Tarp šių dviejų kvadratų yra 17 metrų tarpas. Atakos yra dvejopos: metant diską į oponentų aikštelę, kad jis joje nusileistų nepagautas, bet nusilestų kvadrate ir nusileidęs neišeitų už aikštės ribų, arba priversti abu diskus vienu metu atsidurti vienoje aikštės pusėje (taip yra pelnomi du taškai).

Guts

Pagrindinis straipsnis – Guts (žaidimas).

Žaidimas su skraidančiu disku žaidžiamas kvadrato arba išmuštuko pagridnu. Dvi komandos iš keturių asmenų išsirikiuoja viena priešais kitą, diskas yra metamas į oponentų komandą kuo stipriau, siekiant „išmušti“ oponentų komandos žaidėją, o besiginančioji komanda turi pagauti skrendantį diską nepasiekus žemės ir neužskridus už aikštės ribų. Diską gaudyti galima tik viena ranka.

Freestyle

„Freestyle“ tai akrobatinių veiksmų su skraidančiu disku demonstravimas, neleidžiant jam nusileisiti ant žemės. Triukų demonstravimas dažniausiai vyksta kaip individuali rungtis, tačiau dažnai ir poromis sudarytomis iš dviejų žaidėjų. Pasiroymai vertinami komisijos balais už kūrybiškumą, judesių plastiką, sudėtingumą ir naudojamas technikas. Freestyle praktikuojamas esant lauke, dažniausiai paplūdimiuose, tačiau šaltuoju sezonu žaidžiama ir sporto salėse.

Šaltiniai

↑ Walter Frederick Morrison and Phil Kennedy: Flat Flip Flies Straight!: True Origins of the Frisbee; 2006 m. Sausis; ISBN 0-9774517-4-7, 34-35 psl.
↑ „Frisbee marks 50th anniversary of name change“.
↑ „Frisbee inventor dies at 90“.
↑ McLellan, Dennis (2010-02-13). „Walter Fredrick Morrison dies at 90; father of the Frisbee“. The Los Angeles Times. Nuoroda tikrinta 2012-02-07.
↑ Morrison, Fred (2006). Flat Flip Flies Straight! True Origins of the Frisbee. Wormhole Publishers. ISBN 978-0-9774517-4-6. {{cite book}}: Nežinomas parametras |coauthors= ignoruotas (|author= suggested) (pagalba); Nežinomas parametras |month= ignoruotas (pagalba)
↑ The First Flight of the Frisbee: The History of the Frisbee
↑ Malafronte, Victor A. (1998). F. Davis Johnson (ed.) (red.). The Complete Book of Frisbee: The History of the Sport & the First Official Price Guide. ISBN 0966385527. {{cite book}}: |editor= turi bendrinį pavadinimą (pagalba); Nežinomas parametras |month= ignoruotas (pagalba)
↑ “Edward „Steady Ed“ Headrick" Find A Grave.

Literatūra

„Ultimate: The greatest sport invented by man“, Pasquale Anthony Leonardo (2008 m. Sausis);
„Flat Flip Flies Straight!: True Origins of the Frisbee“, Walter Frederick Morrison and Phil Kennedy (2006 m. Sausis);
„The Complete Book of Frisbee: The History of the Sport & the First Official Price Guide“, Victor A. (1998 m. Gegužė);
„Essential Ultimate: Teaching, Coaching, Playing“, Michael Baccarini & Tiina Booth (2008 m. Sausis);
„Ultimate Techniques & Tactics“, James Parinella & Eric Zaslow (2004 m. Balandis).

[1] Walter Frederick Morrison and Phil Kennedy: Flat Flip Flies Straight!: True Origins of the Frisbee; 2006 m. Sausis; ISBN 0-9774517-4-7, 34-35 psl.

[2] „Frisbee marks 50th anniversary of name change“.

[3] „Frisbee inventor dies at 90“.

[4] McLellan, Dennis (2010-02-13). „Walter Fredrick Morrison dies at 90; father of the Frisbee“. The Los Angeles Times. Nuoroda tikrinta 2012-02-07.

[5] Morrison, Fred (2006). Flat Flip Flies Straight! True Origins of the Frisbee. Wormhole Publishers. ISBN 978-0-9774517-4-6. {{cite book}}: Nežinomas parametras |coauthors= ignoruotas (|author= suggested) (pagalba); Nežinomas parametras |month= ignoruotas (pagalba)

[About980218-6] The First Flight of the Frisbee: The History of the Frisbee

[7] Malafronte, Victor A. (1998). F. Davis Johnson (ed.) (red.). The Complete Book of Frisbee: The History of the Sport & the First Official Price Guide. ISBN 0966385527. {{cite book}}: |editor= turi bendrinį pavadinimą (pagalba); Nežinomas parametras |month= ignoruotas (pagalba)

[8] “Edward „Steady Ed“ Headrick" Find A Grave.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

@@ Eilutė 34: / Eilutė 34: @@
 Žaidžiant [[diskgolfas|diskgolfą]] taip pat kunkuliuoja džiaugsmo bei nusivylimo emocijos, kaip ir bet kokiame kitame įprastame sporte (pvz.: pataikius lemiamą metimą krepšinyje ar praleidus įvartį futbole). Tačiau yra ir keletą skirtumų. Norint žaisti [[diskgolfas|diskgolfą]] nereikalauja lygios, su nupjauta žole, aikštelės, nereikia net varžovo, kad būtų galima tobulinti įgūdžius, nesvarbios net oro sąlygos.
-[[diskgolfas|Diskgolfas]] tinka bet kokio amžiaus, fizinių gebėjimų vyrui ar moteriai, nepriklausomai nuo materialinės padėties, nes šiame sporte užtenka turėti vieną skraidantį diską.
+[[Diskgolfas]] tinka bet kokio amžiaus, fizinių gebėjimų vyrui ar moteriai, nepriklausomai nuo materialinės padėties, nes šiame sporte užtenka turėti vieną skraidantį diską.
 === Dvidiskis ===