Biaroza: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Vikifikavimas, replaced: → , → (2) using AWB |
S r2.6.4) (robotas Pridedama: zh:別廖扎 |
||
| Eilutė 60: | Eilutė 60: | ||
[[ru:Берёза (город)]] |
[[ru:Берёза (город)]] |
||
[[uk:Береза (місто)]] |
[[uk:Береза (місто)]] |
||
[[zh:別廖扎]] |
|||
20:22, 24 kovo 2012 versija
| Biaroza blrs. Бяроза, rus. Берёза | |
|---|---|
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Baltarusija
|
| Sritis |  Bresto sritis
|
| Rajonas | Biarozos rajonas |
| Gyventojų | 29 700 |
 Vikiteka |
Biaroza |
| Kirčiavimas | Biarozà |
Biaroza (iki 1940 m. Biaroza-Kartuzskaja, Kartuz-Biaroza, blrs. Бяроза, rus. Берёза) – miestas Jaseldos upės dešiniajame krante, 100 km į šiaurės rytus nuo Bresto, Bresto sritis, Baltarusija, Biarozos rajono centras. Per miestą eina Minsko-Bresto kelias ir geležinkelis.
Istorija
Biarozos kaimas rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1477 m. Nuo XVI a. pabaigoje priklausė Sapiegoms. Nuo 1629 m. minimas Biarozos miestelis. 1648–1689 m. pastatyta bažnyčia ir kartūzų vienuolynas – iš čia ir senasis Kartuz-Biarozos pavadinimas. 1706 m. Biarozoje susitiko Rusijos caras Petras I ir Abiejų Tautų Respublikos valdovas Augustas II. Per Šiaurės karą miestą sugriovė Švedijos kariuomenė. Iki 1795 m. Kartuz-Biaroza priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, 1795 m. ją okupavo Rusijos imperija. XIX a. pirmoje pusėje Biarozoje vyko 8 metiniai turgūs, veikė odininkų ir audėjų manufaktūros, 36 krautuvės. 1833 m. Biarozoje buvo 200 medinių namų. XIX a. pastatyta cerkvė. 1871 m. per Kartuz-Biarozą nutiestas geležinkelis Maskva – Brestas. 1921–1939 m. priklausė Lenkijai. 1934–1939 m. buvusiose Rusijos imperijos kariuomenės Biarozos kareivinėse veikė koncentracijos stovykla Lenkijos politiniams kaliniams, joje 1939 m. kalėjo apie 10 000 žmonių, tarp jų buvo ir Vilniaus krašto lietuvių. 1939 m. Biaroza atiteko Baltarusijos TSR. 1940 m. gavo miesto teises, tapo rajono centru. Per Antrąjį pasaulinį karą Biarozoje nacių įkurtoje koncentracijos stovykloje nužudyta apie 7000 žmonių.[1]
Miesto įžymybė – 1648 m. Sapiegų įkurto vienuolyno griuvėsiai.
Gyventojai
 | |||||||||
| 1833 m. | 1897 m.sur. | 1939 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m. | 2007 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 200 | 6 226 | 5 000 | 5 600 | 7 500 | 26 000 | 31 100 | 29 400 | ||
| |||||||||
Ekonomika
Išplėtota maisto, statybinių medžiagų, keramikos, metalo apdirbimo pramonė. Yra šiluminė elektrinė.
Šaltiniai
- ↑ Biaroza. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 143 psl.