Erdvėlaivis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 51: | Eilutė 51: | ||
'''JUNGTINĖS AMERIKOS VALSTIJOS''' |
'''JUNGTINĖS AMERIKOS VALSTIJOS''' |
||
[[Vaizdas:Redstone 09.jpg|thumb|180px|Redstone startas 1958]] |
[[Vaizdas:Redstone 09.jpg|thumb|180px|Redstone startas 1958]] |
||
[[Vaizdas:Mercury 8 in hangar.jpg|thumb|180px| |
[[Vaizdas:Mercury 8 in hangar.jpg|thumb|180px|Mercury-3 kapsulė angare]] |
||
Amerikiečiai pasibaigus karui kaip ir sovietai iš nugalėtos Vokietijos išsivežė raketas "V-1" ir "V-2" bei prisikalbino vokiečių mokslininkus bendradarbiauti. Kartu į JAV išvyko ir konstruktorius [[Verneris von Braunas]]. |
Amerikiečiai pasibaigus karui kaip ir sovietai iš nugalėtos Vokietijos išsivežė raketas "V-1" ir "V-2" bei prisikalbino vokiečių mokslininkus bendradarbiauti. Kartu į JAV išvyko ir konstruktorius [[Verneris von Braunas]]. |
23:36, 21 kovo 2012 versija
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
Erdvėlaivis – kosminė transporto priemonė, skirta skrydžiams į Žemės orbitą, Mėnulį ir į kitas planetas. Erdvėlaiviai skirstomi į vienkartinio ir daugkartinio naudojimo, pilotuojamus ir bepiločius.
Ištakos
Šiuolaikiniams erdvėlaiviams pradžią davė kariniams tikslams gamintos raketos.
Pirmąją pasaulyje knygą, pateikusią daugiapakopės raketos ir raketinės artilerijos sukūrimo teoriją bei brėžinius parašė LDK bajoras, artilerijos inžinierius Kazimieras Simonavičius (1600 - 1651). Knyga vadinosi „Didysis artilerijos menas“ ir buvo išleista 1650 m.
1880 m. rusų mokslininkas Konstantinas Ciolkovskis sukūrė daugiapakopės skysto kuro raketos panaudojimo skrydžiams į kosmosą teoriją.
Istorija
Vokietija
Besiruošdama užkariauti pasaulį Trečiojo reiсho Vokietija nuo 1926 metų sėkmingai darbavosi kovinių raketų kūrime ir 1941 metų pabaigoje jau turėjo pirmąją pasaulyje balistinę raketą - "V-2" (vok. V-2 — Vergeltungswaffe-2; "Keršto ginklas-2")- konstruktorius Verneris von Braunas. Pirmas raketos paleidimas - 1942 metų kovo mėnesį. "V-2" pakilo iš Dazenhau (Vokietija) kosmodromo. Pirmi koviniai startai įvyko, atakuojant Londoną 1944 metų rugsėjo 8 d. Iš viso į Europos miestus buvo paleista 3225 šio tipo raketos raketos. 1944 metais į karo sukūrį Vokietija metė ir raketas "V-1", kurias galėjo graitašauda paleisti iš specialaus įrenginio.
Raketa | Starto data | Pakopos | Kuras | Įveikiamas nuotolis | |
---|---|---|---|---|---|
A-2 | 1936 m. | 1 | etanolis-skystas deguonis | 5 km | |
A-3 | 1938 m. | 1 | etanolis-skystas deguonis | 28 km | |
V-2 | 1942 m. | 1 | etanolis-skystas deguonis-vandenilio peroksidas | 320 km | |
V-1 | 1944 m. | 1 | etanolis-skystas deguonis-vandenilio peroksidas | 286 km |
SOVIETINĖ RUSIJA
Žinodama apie Vokietijos raketas SSSR vadovybė siekė susikurti tokio pat tipo ginklą. Vokietijai pralaimėjus Antrąjį pasaulinį karą SSRS gavo V-2 tipo raketų. Pagal šias raketas konstruktorius Sergejus Koroliovas su vokiečių mokslininkų pagalba 1948 m. pagamino "R-1" raketą. Ši raketa išbandyta 1948 m. spalio_10 d. 1949 m. rugsėjo_27 d. į dangų jau kilo tobulesnė vienpakopė sovietų raketa "R-2". Tuo pat metu Sergejus Koroliovas ir jo vadovaujama konstruktorių grupė intensyviai dirbo, kurdami galingą tarpkontinentinę raketa. Tokia raketa sukurta ir pirmąsyk sėkmingai išbandyta 1957 m. rugpjūčio 21 d. Ši raketa buvo pavadinta "R-7". Ji buvo panaudota Šaltojo karo kosmoso varžybose: 1957 m. ji į kosmosą iškėlė pirmąjį dirbtinį Žemės palydovą "Sputnik-1", o 1961 m. pirmąjį žmogų - Jurijų Gagariną. Šios raketos įvairūs variantai iki šiol į orbitą apie Žemę kelia pilotuojamus ir nepilotuojamus laivus.
Raketa | Starto data | Pakopos | Kuras | Įveikiamas nuotolis | |
---|---|---|---|---|---|
R-1 | 1948.10.10 | 1 | etanolis-skystas deguonis | 270 km | |
R-2 | 1949.09.27 | 1 | etanolis-skystas deguonis | 600 km | |
R-7 | 1957.08.21 | 2 | žibalas-skystas deguonis-vandenilio peroksidas | 8000 km |
JUNGTINĖS AMERIKOS VALSTIJOS
Amerikiečiai pasibaigus karui kaip ir sovietai iš nugalėtos Vokietijos išsivežė raketas "V-1" ir "V-2" bei prisikalbino vokiečių mokslininkus bendradarbiauti. Kartu į JAV išvyko ir konstruktorius Verneris von Braunas.
1946 metais JAV pirmą kartą išbandė "V-2" raketą.
Palyginus gana greitai JAV mokslininkai ištobulino "V-2" ir 1950 metais jau turėjo dvigubai didesnį nuotolį įveikiančią raketą "Redstone""Redstone". Ši raketa nuolatos buvo modifikuojama ir jos pagrindu sukurtos raketos "Jupiter-Redstone", "Mercury-Redstone"
1958 metų vasario 1 d. raketa nešėja "Junona-1" (angl. "Juno-1") į kosmosą pakėlė pirmąjį JAV dirbtinį žemės palydovą "Eksporer-1". Palydovo radio signalas nutilo 1958 metų vasario 28 d. Apie Žemę jis skriejo iki 1970 metų.
1961 metų gegužės 5 d. startavo raketa nešėja "Mercury-3" ("Merkurijus-3"), laivo kabinoje skriejo pirmasis JAV astronautas Alanas Šepardas (angl.Alan Shepard) . Suborbitalinis skrydis tęsėsi 15 min., pasiektas 186 km aukštis, nuskrieta 486 km, išvystytas 2294 m/s greitis.
Raketa | Starto data | Pakopos | Kuras | Įveikiamas nuotolis | |
---|---|---|---|---|---|
V-2 | 1946 | 1 | etanolis-skystas deguonis | 280 km | |
Redstone | 1953.08.20 | 1 | etanolis-skystas deguonis-vandenilio peroksidas | 320-800 km | |
Junona-1 | 1958.02.01 | 4 | gidinas-skystas deguonis-vandenilio peroksidas | 6000 km | |
Jupiter-C | 1958.03.21 | 3 | gidinas-skystas deguonis-vandenilio peroksidas | 6000 km | |
Mercury-3 | 1961.05.05 | 4 | gidinas-skystas deguonis-vandenilio peroksidas | 7000 km |