Gvanabaros įlanka

Guanabaros įlanka. Palydovinė nuotrauka

Guanabaros įlanka (port. Baía da Guanabara) – siaura Atlanto vandenyno įlanka (užutėkis) ties Brazilijos Rio de Žaneiro valstijos krantais. Vakariniame įlankos krante įsikūręs Rio de Žaneiras, rytiniame – Niterojus ir San Gonsalas. Įlankos plotas 412 km², kranto linijos ilgis 143 km. Įlankos ilgis 31 km, plotis 28 km. 1,5 km pločio sąsiauriu jungiasi su vandenynu (ties ta vieta iškilęs Cukraus Galvos kalnas). Įlankoje yra ~130 salų, salelių ir uolų. Pagrindinė – Governadoro sala; joje įsikūręs Galeão tarptautinis oro uostas. Guanabaros įlanka intensyviai laivuojama, per ją nutiestas 13,3 km ilgio Rio-Niterojaus tiltas.

Įlankos pavadinimas kilo iš tupių-gvaranių kalbų ir apytikriai reiškia „jūros prieglobstis“ (goanã-pará). 1502 m. sausio 1 d. įlanką atrado portugalų keliautojas Gaspar de Lemos. Pamanęs, kad tai didelės upės žiotys jis vietovę pavadino Rio de Janeiro („sausio upė“). Vėliau šiuo pavadinimu pavadintas pakrantėje išaugęs miestas, o įlanka vadinta vietiniu vardu. Dabar dėl didelės urbanizacijos įlankos vanduo smarkiai užterštas.