Ašuotės piliakalnis: Skirtumas tarp puslapio versijų
S r2.7.2) (robotas Pridedama: ltg:Osūtis piliskolns |
+foto |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{Paminklas |
{{Paminklas |
||
|foto = |
|foto = Asotes pilskalns-2.JPG |
||
|plotis = |
|plotis = |
||
|fotoinfo = |
|fotoinfo = |
||
21:22, 14 kovo 2012 versija
| Ašuotės piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Ašuotės piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Latvija | ||
| Seniūnija | Krustpilio savivaldybė | ||
| Aukštis | 10 m | ||
| Plotas | 67,5 x 55 | ||
| Priešpilis | gyvenvietė | ||
| Naudotas | I tūkstantmečio pabaiga - XIII a. | ||
| Žvalgytas | 1949 | ||
| Tirtas | 1950-1954 m. | ||
Ašuotės piliakalnis (latv. Asotes pilskalns) – piliakalnis Latgaloje, Krustpilio savivaldybės teritorijoje, Kūkių pagastas, Latvija, 4 į pietryčius nuo Jekabpilio, Dauguvos dešiniajame krante, 100 m į vakarus nuo kelio Ryga – Daugpilis.
Piliakalnis
Piliakalnis – tai moreninė kalva, paaukštinta iki 10 m. Piliakalnį juosia Asotės (Dārzupitės) upelis. Aikštelė ovali, 67,5 x 55 m. Vakarų dalyje yra 2 m aukščio pylimas, už jo iškastas griovys. Šiaurės rytų ir pietinėje pusėje – apie 1,5 ha ploto papėdės gyvenvietė, vakarinėje - kapinynas.
Tyrimai
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1949-1954 m. atliko Latvijos istorijos institutas, vadovė E. Šnore. Ištirtas 792 m² plotas, aptiktas 6 m storio kultūrinis sluoksnis su 16 apgyvendinimo horizontų. 8 iš jų baigėsi gaisrų liekanomis. Rasta sudegusių medinių įtvirtinimų ir pastatų liekanų, įvairių geležinių dirbinių, žalvarinių papuošalų, stiklinių karolių, kaulinių ylų ir smeigtukų, akmeninių ir molinių verpstukų. Papėdėje apie 1 m storio kultūrinis sluoksnis su žiesta keramika ir XI a.- XII a. pavieniais radiniais. Piliakalnis naudotas 1 tūkstantmetyje pr. m. e.- XIII a..
Istorija
Piliakalnyje stovėjusi Asotės pilis minima 1211 m. ir 1225 m. Ji priklausė Rygos vyskupui.[1] 1237 m. Rygos vyskupas netoli šios pilies pastatė Kryžiaus pilį, dab. Krustpilis. 1585 m. Abiejų Tautų Respublikos karalius Steponas Batoras apylinkes atidavė valdyti Korfų giminei.
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Pliavinių piliakalnis 22 km Babranų piliakalnis 18 km |
Aruonos piliakalnis 32 km | Dzirkalių piliakalnis 10 km |
| |||||||
| Grūbelės piliakalnis 26 km |
|
Karakapų piliakalnis 55 km | |||||||||
| Kūlinių piliakalnis 32 km | Kauprės piliakalnis 2 km Biržų piliakalnis 18 km |
Jersikos piliakalnis 28 km | |||||||||
Šaltiniai
- ↑ Gintautas Zabiela. Ašuotės piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 88 psl.