Citologija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Ptbotgourou (aptarimas | indėlis)
S r2.6.5) (robotas Pridedama: hi:कोशिका विज्ञान
Minsbot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.2) (robotas Keičiama: io:Celulala biologio
Eilutė 101: Eilutė 101:
[[hu:Sejtbiológia]]
[[hu:Sejtbiológia]]
[[id:Biologi sel]]
[[id:Biologi sel]]
[[io:Citologio]]
[[io:Celulala biologio]]
[[is:Frumulíffræði]]
[[is:Frumulíffræði]]
[[it:Biologia cellulare]]
[[it:Biologia cellulare]]

03:14, 9 kovo 2012 versija

Citologija (gr. kytos 'ąstelė' + logos 'mokslas') – biologijos sritis apie ląstelę, jos sandarą, veiklą, vystymąsi, dauginimąsi, ląstelių sąveiką daugialąsčiame organizme.

Tyrimai vykdomi mikroskopiniame ir molekuliniame lygmenyje, tiriami tiek vienaląsčiai organizmai, tiek specializuotos ląstelės daugialąsčiuose oganizmuose (pvz., žmogus).

Pošakiai

Citologijos sritys yra šios:

  • Citomorfologija – tiria ląstelės formą
  • Citofiziologija – tiria fiziologinius ląstelės procesus
  • Citochemija – tiria ląstelėje vykstančius cheminius procesus.

Artimos sritys

Citologija glaudžiai susijusi su molekuline biologija, biochemija, virusologija, biofizika, genetika, embriologija, histologija.

Istorija

Citologija pradėjo formuotis XVII amžiuje, kai buvo išrastas mikroskopas.

1665 m. R. Hooke pirmasis stebėjo ląstelę ir panaudojo pavadinimą. Galutinai citologija kaip mokslas susiformavo XIX a. pabaigoje.

Lietuvoje rimčiau citologija susidomėjo Biochemijos institute XX a. 7-ojo dešimtmečio antroje pusėje, buvo tiriama imuninės sistemos citologija, ląstelių dauginimasis, diferenciacija, receptoriai, ląstelių programuota mirtis, medžiagų poveikis ląstelei.

Taip pat skaitykite

Nuorodos