Alytus: Skirtumas tarp puslapio versijų
rv |
S →Nuorodos: Pasikeitęs Google Pages URL |
||
Eilutė 237: | Eilutė 237: | ||
* [http://www.balticmaps.eu/?lang=lt&draw_hash=oljqsd¢erx=502281¢ery=6027941&zoom=3&layer=map Alytaus žemėlapis] |
* [http://www.balticmaps.eu/?lang=lt&draw_hash=oljqsd¢erx=502281¢ery=6027941&zoom=3&layer=map Alytaus žemėlapis] |
||
* [http://www.balticmaps.eu/?lang=lt&draw_hash=fwqszt¢erx=503078¢ery=6028258&zoom=5&layer=map Alytaus apylinkių žemėlapis] |
* [http://www.balticmaps.eu/?lang=lt&draw_hash=fwqszt¢erx=503078¢ery=6028258&zoom=5&layer=map Alytaus apylinkių žemėlapis] |
||
* [http:// |
* [http://sites.google.com/site/antanasrinkevicius/aldainsost Alytus – Dainavos sostinė (Antano Rinkevičiaus kraštotyra)] |
||
* [http://alytausgidas.lt Alytaus miesto naujienų svetainė] |
* [http://alytausgidas.lt Alytaus miesto naujienų svetainė] |
||
* [http://jemi.lt Alytaus jaunimo draugas] |
* [http://jemi.lt Alytaus jaunimo draugas] |
21:22, 5 kovo 2012 versija
Alytus | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Vaizdas:Alytus COA.svg | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||||||||||||||||
Valstybė | Lietuva | |||||||||||||||
Apskritis | Alytaus apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė | Alytaus miesto savivaldybė | |||||||||||||||
Gyventojų | 60 618 | |||||||||||||||
Plotas | 40 km² | |||||||||||||||
Tankumas | 1 515 žm./km² | |||||||||||||||
Altitudė | 93 m | |||||||||||||||
Pašto kodas | centrinis LT-62001 | |||||||||||||||
Tinklalapis | www.alytus.lt | |||||||||||||||
Vikiteka | Alytus | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
- Kitos reikšmės – Alytus (reikšmės).
Alytus – didžiausias Pietų Lietuvos miestas, šalia Nemuno, 65 km į pietus nuo Kauno ir 108 km į pietvakarius nuo Vilniaus. Apskrities, rajono, miesto savivaldybės, seniūnijos ir katalikų dekanato centras, turi savivaldybės statusą. Didžiausias Dzūkijos miestas, laikomas neformalia šio etnografinio regiono sostine.
Per Alytų iš pietryčių Šiaurės vakarų link teka Nemunas. Nuo seno miestas dalijamas į dvi dalis: dešiniajame Nemuno krante yra Alytus I, kairiajame – Alytus II (didžioji dabartinio miesto dalis išsidėsčiusi kairiajame upės krante):
- Alytuje II yra miesto centras, telkšo Dailidės ežeras, yra miesto kapinės, Alytaus miškas, miesto parkas ir sodas, kraštotyros muziejus, karių kapinės, Jaunimo parkas;
- Alytuje I yra žydų kapinės, Alytaus Šv. Liudviko bažnyčia, pietuose stūkso Alytaus piliakalnis ir teka Alytupis.
Mieste įkurtas kraštovaizdžio istorinis draustinis, stūkso akmuo Klebonas. Geležinkelio stotis įsikūrusi miesto vakaruose, Likiškiuose. Alytuje stovi 4 bažnyčios, yra 4 gimnazijos, tuberkuliozės ligoninė, Stasio Kudirkos rajono centrinė ligoninė, sporto rūmai (architektas A. Kulvietis), valstybiniai vaikų globos namai, 3 pašto poskyriai.
Istorija
Miesto apylinkėse gyventa jau neolite. Viduramžiais, Alytaus apylinkės buvo gyvenamos mišriai jotvingių ir lietuvių genčių, nes Alytus buvo paribyje tarp šių genčių. Vėliau dėl istorinių aplinkybių, jotvingius asimiliavo lietuvių gentis. Nemuno kairiajame krante yra dvi dešimtys VI–IX amžių pilkapių, XIII–XIV amžiais Nemuno dešiniajame krante, santakoje su Alytupiu čia stovėjo medinė Alytaus pilis, minima nuo 1377 m. 2010 m. kasinėjimai miesto centre parodė, kad istorinės Alytaus ištakos buvo dabartinio miesto centre, nuo XIV a. čia stovėjo rotušė ir bažnyčia.
Alytus – vienas seniausių Lietuvos miestų. Pirmą kartą minimas 1377 m. kaip Alytaus pilis Vygando Marburgiečio kronikoje. Per Alytų į šalies gilumą ėjo kryžiuočių puolimų keliai. 1387 m. LDK dokumentuose minimas kaip miestelis. Po Žalgirio mūšio dešiniajame Nemuno krante ėmė augti gyvenvietė, kuri vadinosi Alytus I, nuo XV a. pabaigos kairiajame krante, Užnemunėje auganti gyvenvietė ėmė vadintis Alytus II. 1466 m. minimas Alytaus valsčius. 1524 m. pastatyta bažnyčia ir įsteigta parapija. 1549 m. Ldk Žygimantas Augustas Alytų užrašė Barborai Radvilaitei. [3] 1581 m. birželio 15 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras suteikė Alytui Magdeburgo teises ir herbą. Ši data yra minima kaip Alytaus miesto diena. Praeityje Alytus daug kartų nukentėjo nuo svetimų kariaunų. Ne kartą jį naikino gaisrai, maro epidemijos ir kitos nelaimės. 1586 m. pastatyta cerkvė. Miestas priklausė Trakų vaivadijai.
XVII a. karų su Rusija ir Švedija metu miestas neteko daug gyventojų. 1775 m. iš Trakų ir Merkinės Alytun perkelti pavieto teismai. XVIII a. pabaigoje abiejuose Nemuno krantuose gyveno beveik po vienodai gyventojų, tačiau prekyba ir amatais pirmavo dešiniakrantis Alytus. 1795 m. miestas padalintas: rytinė dalis (Alytus I) atiteko Rusijos imperijai, o vakarinė (Alytus II) – Prūsijos karalystei. 1807 m. Alytus II atiteko Napoleono sukurtai Varšuvos kunigaikštystei, po Vienos kongreso atiteko Lenkijos karalystei (priklausė 1815–1915 m.). Dėl geresnių ūkio sąlygų kairysis krantas ėmė sparčiai plėtotis, o dešinysis nusilpo, ir nuo to laiko Alytus II tapo stipresniu miestu.
1915 m., kai Lietuvoje ir Suvalkų gubernijoje įsitvirtino vokiečių karinė administracija, Alytus I ir Alytus II buvo sujungti į vieną administracinį vienetą. 1919 m. vasarį mieste vyko Alytaus kautynės, kuriose Lietuvos kariuomenė kovėsi su bolševikais, prie Alytaus žuvo pirmasis karininkas Antanas Juozapavičius. Antrojo pasaulinio karo metais Alytuje sušaudyti keli tūkstančiai žydų. 1932 m. Alytui suteiktas kurorto statusas. 1944 m. liepos 15 d. miestą užėmė sovietai (III Baltarusijos fronto kariai). Pokario pasipriešinimo judėjime miestas priklausė Dainavos krašto apygardai. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu.
Po karo miestas ėmė sparčiai augti, ypač po 1963 m. kaip pramonės centras. Pastatytas didžiausias Pabaltijo respublikose medvilnės kombinatas, didelė šaldytuvų „Snaigė“ gamykla, eksperimentinis namų statybos kombinatas, mėsos kombinatas, „Dainavos“ siuvimo fabrikas, kombinuotųjų pašarų gamykla. 1977 m. kovo 30 d. Alytui suteiktos respublikinio pavaldumo miesto teisės. 1995 m. patvirtintas dabartinis Alytaus herbas. [4]
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
---|---|---|---|
XIV a. | ? | Trakų kunigaikštystė | |
1413–1565 m. | Alytaus valsčius (1466 m.) | Trakų vaivadija | |
1565–1775 m. | Alytaus valsčiaus centras, Alovės valsčius (Alytus II XIX a.) |
Alytaus apskrities centras | |
1795–1801 m. | Trakų apskritis | ||
1801 m. | Alytaus apskrities centras | ||
1801–1915 m. | Trakų apskritis (Alytus I), Kalvarijos apskritis (Alytus II) |
Vilniaus gubernija (Alytus I), 1867–1915 m. Suvalkų gubernija (Alytus II) | |
1915–1917 m. | Alytaus apskrities centras (Alytus II), Alytaus-Merkinės apskrities centras (Alytus I) | ||
1917–1950 m. | Alytaus apskrities centras | ||
1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Alytaus apylinkės centras | Alytaus rajono centras | Kauno sritis |
1953–1977 m. | |||
1977–1995 m. | Alytaus apylinkės centras | respublikinio pavaldumo miestas, Alytaus rajono centras | |
1995–2009 m. | Alytaus seniūnijos centras | Alytaus miesto savivaldybė, Alytaus rajono savivaldybės centras | Alytaus apskrities centras |
nuo 2009 m. | – |
Pavadinimo kilmė
Spėjama, kad Alytaus vietovardis yra hidroniminės kilmės, kadangi pro Alytų į Nemuną įteka upelis Alytupis, kuris anksčiau galėjęs vadintis tiesiog Alytus. Pietų Lietuvoje vandenvardžiai su galūne -us yra sutinkami neretai: ežerai Guostus, Niedus, Švenčius ir kt., upės Kriaušius, Skroblus, Vardžius ir kt.
Kita versija teigia, kad miesto vardas galėjo kilti nuo pilies, kuri stovėjo čia jau XIV a., dažnai pastodavo kryžiuočiams kelią ir jie šią pilį vadino Aliten.
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2011 m. | |||||||||
1823 m. | 1827 m. | 1867 m.*[2] | 1886 m. | 1896 m.**[1] | 1897 m.sur. | 1923 m.sur. | 1931 m. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
600 | 289 (Alytus I) |
554 | 1 769 926 (Alytus I) 843 (Alytus II) |
822 | 3 445 1 435 (Alytus I) 2 010 (Alytus II) |
6 322 | 7 124 | ||
1939 m. | 1959 m.sur. | 1964 m. | 1970 m.sur. | 1974 m. | 1979 m.sur. | 1983 m. | 1989 m.sur. | ||
9 207 | 12 300 | 15 600 | 28 165 | 40 200 | 55 509 | 64 000 | 73 015 | ||
2001 m.sur. | 2006 m. | 2007 m. | 2008 m. | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m.sur.[5] | - | ||
71 491 | 69 145 | 68 835 | 68 304 | 67 505 | 66 841 | 60 618 | - | ||
| |||||||||
|
Mieste gyvena 94,7% lietuvių, 2,8% rusų.
Garbės piliečiai
- Alfonsas Grigaitis (nuo 2000 m.)
- Elizabethe Kallemeyn (nuo 2001 m.)
- Valentinas Kirlys (nuo 2001 m.)
- Heide Reiß Bolland (nuo 2001 m.)
- Pranas Gavėnas (nuo 2002 m.)
- Vytautas Nedzinskas (nuo 2002 m.)
- Jurgis Kunčinas (nuo 2003 m.)
- Vytautas Zambacevičius (nuo 2004 m.)
- Adolfas Ramanauskas-Vanagas (nuo 2007 m.)
Žymūs žmonės
- Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis (1863–1938), rašytojas, su pertraukomis gyvenęs Alytuje
- Antanas Žmuidzinavičius (1876–1966), dailininkas, tapytojas
- Juozas Geniušas (1892–1948), prozininkas, dramaturgas
- Anzelmas Matutis (1923–1985), vaikų poetas, palaidotas Alytuje.
- Antanas Jonynas (1923–1976), poetas, prozininkas
- Alfonsas Maldonis (1929–2007), poetas
- Jurgis Kunčinas (1947–2002), rašytojas
- Alvydas Jegelevičius (g. 1949), kompozitorius, rašytojas
- Alvydas Petkevičius (g. 1950), tapytojas
- Romas Kalanta (1953–1972), kovotojas už Lietuvos laisvę
- Valdemaras Martinkėnas (1965–2004), futbolo vartininkas
- Gintaras Staučė (g. 1969), futbolo vartininkas
- Jurgita Štreimikytė (g. 1972), viena žymiausių šalies krepšininkių
- Agnė Petravičienė (g. 1976), daininikė-bibliotekininkė
- Žydrūnas Karčemarskas (g. 1983), futbolo vartininkas
Kultūra
Miesto centre yra kraštotyros muziejus, dramos teatras, A. Matučio muziejus, prie tilto per Nemuną – paminklas Antanui Juozapavičiui atminti. Alytaus miške yra Dainų slėnis ir paminklas Alytaus 400-ųjų metinių jubiliejui. Prie miško taip pat yra Tautos istorinės atminties muziejus, Antano Jonyno muziejus. Alytuje yra vienintelis Lietuvoje cirkas – „Dzūkijos“ cirkas (nuo 1982 m.). Miesto parkas savitas metalo skulptūromis (autoriai K. Valaitis, N. Nasvytis, K. Musteikis ir kiti).
Miesto garbei yra pavadintas vienas krateris Marse.
Kulto statiniai
Alytuje yra keturios bažnyčios:
- Šv. Angelų Sargų (centre), pastatyta 1830 m. Medinė, su neobarokiniais altoriais.
- Šv. Kazimiero (miesto pietryčiuose, prie kareivinių). XIX a. pabaigoje šioje vietoje įrengus kareivines, įgulos reikmėms pagal tipinį projektą buvo pastatyta „plytų stiliaus“ cerkvė (pašventina 1904 m.). Bažnyčia atidaryta po I pasaulinio karo, iki 1940 m. buvo Lietuvos kariuomenės maldos namai. Po karo uždaryta, paversta Mašinų gamyklos kultūros namais. 1990 m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems, 1996 m. pagal architekto Vytauto Jakučio ir konstruktoriaus Sauliaus Stulpino projektą bažnyčia rekonstruota.
- Šv. Liudviko (Alytus I dešiniajame Nemuno krante), pastatyta 1818 m. Varpinėje tebeskamba XVII a. nuliedintas varpas.
- Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos (šalia Vidzgirio mikrorajono). Tai naujausia miesto bažnyčia, kuri buvo pradėta statyti 1991 m., pagal Vilniaus architektų K. Kisieliaus, K. Pempės ir G. Ramunio projektą. Bažnyčia vienbokštė, trinavė, pseudobazilikinė.
Mieste yra Alytaus Dievo Motinos Globėjos cerkvė, priklausanti stačiatikiams.
Paminklai
- Antano Juozapavičiui atminti (1989 m.; autoriai – V. Jarutis, K. Babravičius, P. Maločka, V. Valentinavičius), prie Antano Juozapavičiaus tilto.
- „Laisvės angelas“ (1928 m.; skulpt. Antanas Aleksandravičius). 1934 m. skulptūrą sudaužė perkūnija, ji atstatyta, bet 1952 m. nugriautas tanku. Atstatyta 1991 m. (skulpt. Jonas Meškelevičius).
- „Motina tremtinė“ (vietinis skulptorius Antanas Ambrulevičius).
- Anzelmo Matučio skulptūrų parkas, kurį sukūrė Alytaus dailės mokyklos mokiniai, padarę medines skulptūras, vaizduojančias A. Matučio kūrinių veikėjų gyvenimą.
Muziejai
- Alytaus Julijos Baranauskienės tautodailės muziejus
- Alytaus kraštotyros muziejus
- Alytaus Jotvingių gimnazijos istorinis muziejus
- A. Jonyno memorialinis muziejus
- A. Matučio vaikų literatūros muziejus
- A. Ramanausko-Vanago vidurinės mokyklos istorijos muziejus
- Mūsų tautos istorinės atminties muziejus
- Policijos muziejus
Švietimo ir ugdymo įstaigos
- Alytaus darbo rinkos mokymo centras
- Alytaus pramonės ir prekybos mokykla
- Alytaus kolegija
- Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija
- Alytaus Dainavos pagrindinė mokykla
- Alytaus Dzūkijos pagrindinė mokykla
- Alytaus Jotvingių gimnazija
- Alytaus Likiškėlių pagrindinė mokykla
- Alytaus Panemunės pagrindinė mokykla
- Alytaus Piliakalnio pagrindinė mokykla
- Alytaus Putinų gimnazija
- Alytaus Vidzgirio pagrindinė mokykla
- Alytaus Volungės pagrindinė mokykla
- Alytaus jaunimo ir suaugusiųjų mokykla
- Alytaus Šaltinių pagrindinė mokykla
- Viešoji įstaiga Alytaus Šv. Benedikto gimnazija
- 3 pradinės mokyklos: Anzelmo Matučio, „Sakalėlio“, Senamiesčio
- 2 darželiai-mokyklos: „Drevinukas“, „Viltis“
- 16 lopšelių-darželių: „Ąžuoliukas“, „Boružėlė“, „Du gaideliai“, „Eglutė“, „Gintarėlis“, „Girinukas“, „Linelis“, „Nykštukas“, „Obelėlė“, „Pasaka“, „Pušynėlis“, „Putinėlis“, „Saulutė“, „Šaltinėlis“, „Vyturėlis“, „Volungėlė“
- Jurgio Kunčino viešoji biblioteka
- Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka
Pramonė
Alytuje pagaminama 4,6% visos Lietuvos pramonės produkcijos. Mieste yra įvairių pramonės įmonių – šaldytuvų ir mašinų gamyklos, maisto pramonė (mėsos, pieno, gėrimų), siuvimo fabrikas, išvystyta medienos, statybų, chemijos, tekstilės, medvilnės pramonė. Alytaus šiaurės vakarinėje dalyje yra pramonės rajonas, kuriame susitelkę daug įmonių – AB „Snaigė“ (šaldytuvų gamykla), AB „Alytaus gelžbetonis“, UAB „Alkesta“, Alytaus šiluminiai tinklai, Alytaus elektros tinklai, Lietuvos žaliava, UAB „Daisotra“ ir kt. Rytiniame pramonės rajone įsikūrusios AB „Alita“, AB „Alytaus chemija“, AB „Alytaus Coca-cola“. Pietiniame pramonės rajone – AB „Astra“.
Geografija
- Alytuje, 1964 m. birželio 20 d. per krušą iškrito didžiausias ledėkas Lietuvoje. Jis buvo 300 gramų svorio.
- 2 Alytaus miesto ežerai
Kraštinės koordinatės | |||||||||||
54° 26′ 30″ | |||||||||||
23° 57′ 40″ |
|
24° 06′ 00″ | |||||||||
54° 21′ 50″ |
Miesto dalys
- Alytus I
- Alytus II (Senamiestis)
- Bakšiai
- Dainava
- Domantonys
- Likiškėliai
- Likiškiai
- Panemunė
- Pietinis pramonės rajonas (Karinis miestelis)
- Putinai
- Rytinis pramonės rajonas
- Šiaurinis pramonės rajonas
- Vakarinis pramonės rajonas
- Vidzgiris
Susisiekimas
Įlgą laiką reikšmingą įtaką Alytaus plėtrai sudarė Nemunas. Per jį ties Alytumi buvo nutiesti du tiltai: vadinamasis Kaniukų tiltas ir Antano Juozapavičiaus tiltas. Šiuo metu baigiamas statyti trečiasis Alytuje – Lietuvos tūkstantmečio tiltas, kartu su naujai nutiesta kelio atkarpa tapsiantis šiaurinio Alytaus apvažiavimo dalimi.
XIX a. pabaigoje Alytus buvo sujungtas geležinkelio linija su Augustavu ir Vilniumi. Per Nemuną ties Alytumi buvo nutiestas aukščiausias – 33 metrus virš vandens paviršiaus iškilęs geležinkelio tiltas, kurį Pirmojo pasaulinio karo metu, 1915 m. besitraukdama Rusijos kariuomenė susprogdino. Tiltas netrukus buvo atstatytas, tačiau 1927 m. nugriautas, o visas geležinkelio ruožas nuo Alytaus iki Varėnos demontuotas. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę sumažėjo traukinių maršrutų, kertančių miestą, skaičius. 1997 m. kovo 14 d. iš senosios Alytaus geležinkelio stoties išvyko paskutinis sąstatas. Nusprendus, kad traukinių keliamas triukšmas trukdo gyventojų ramybei, automobilių eismui, teršia orą, geležinkelio bėgiai buvo išardyti. [6]
1939 m. dešiniajame Nemuno krante buvo įkurtas Alytaus aerodromas.
Viešąjį transportą Alytuje šiuo metu sudaro maršrutiniai taksi bei jų maršrutų tinklas mieste ir už jo ribų.
Sportas
Šaltiniai
- ↑ 1,0 1,1 Олита. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 21А (42) : Нэшвилль — Опацкий. С.-Петербургъ, 1897., 885 psl. (rus.)
- ↑ 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 619 psl.
- ↑ Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 123 p.
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=22803
- ↑ Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
- ↑ http://www.alytausgidas.lt/lt/naujienos/alytus/gelezinkelis-alytaus-istorijos-dalis/ Geležinkelis – Alytaus istorijos dalis
Literatūra
- Alytaus istorinė raida: nuo miesto užuomazgos iki nepriklausomybės atgavimo XX a. pabaigoje (sud. Regina Žepkaitė). – Vilnius: Eugrimas, 2004. – 187 p.: iliustr. – ISBN 9955-501-66-9
- Alytaus sportas (sud. Marytė Marcinkevičiūtė). – Vilnius: Homo liber, 2005. – 380 p.: iliustr. – ISBN 9955-449-86-1
Nuorodos
- Alytaus miesto savivaldybė
- Alytus. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 373 psl.
- Alytaus žemėlapis
- Alytaus apylinkių žemėlapis
- Alytus – Dainavos sostinė (Antano Rinkevičiaus kraštotyra)
- Alytaus miesto naujienų svetainė
- Alytaus jaunimo draugas
- Alytaus miesto varkymas // Savivaldybė, 1930 m., Nr. 2. – 29-30 psl.
- Lietuvos miestų ir miestelių gyventojų skaičius metų pradžioje, pagal statistikos departamentą